1

1 Paw-Ro ỹ ti hỹỹh, Pꞌop Hagä Do karẽn do hyb nꞌaa ỹ tanaëënh doo, Kristo Jesus mejũũ do see ỹ bahado däk hyb nꞌaa, ta ky nꞌaa ỹ baherꞌood hõm hyb nꞌaa kä. Ër hỹỹj hadoo do Sotenés häd näng do sii bë ỹ edëng,"

2 bëëh, Pꞌop Hagä Do karapee hedoo doo, Korĩn häd näng do panang bä habong doo. Tsyt hẽ, ta wë bë tabetyn hõm Kristo Jesus badꞌoo do hyb nꞌaa. Ji hyb nꞌaa tadajëp, ji hyb nꞌaa taganä wät, tahanäng pé ti Kristo badꞌoo doo . Sahõnh hẽ jé padꞌyyt hẽ ër Wahë Nꞌaa Jesus Kristo hã jꞌaa hetsꞌëë do sii hẽ bë tabetyn hõm tsyt hẽ, ta wë hadꞌyyt hẽ bë babok hyb nꞌaa. Sahõnh hẽ ër wahë nꞌaa né hẽ ti Jesus. Jé padꞌyyt hẽ habong do sa Wahë Nꞌaa, ër Wahë Nꞌaa na-ããj hẽ."

3 Ỹ karẽn Pꞌop Hagä Do ër Yb, Jesus Kristo Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do na-ããj hẽ ky enꞌyym bë hã. Ỹ karẽn baad bë rahꞌyyb enꞌyym.

"

4 Pꞌop Hagä Do hã ỹ tsebee hadꞌyyt hẽ bë hyb nꞌaa, baad bë wë taky enyym do hyb nꞌaa Kristo Jesus hyb nꞌaa."

5 Kristo hyb nꞌaa, baad tabanoo bë hã ta ky nꞌaa baad bë bahajaa bë baherꞌoot, baad tabanoo bë hã takarẽn do baad bë bahapäh hyb nꞌaa, baad tagahoot hyb nꞌaa bë hã."

6 Baad bë gado däk Kristo ky nꞌaa bë hã ãã herꞌood wät do paah. Te hub né hẽ kä bë hã kä."

7 Ti hyb nꞌaa kä, hỹỹ kä bë hꞌyyb gó tabanyy däk sahõnh hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee ji hã hanoo do ji hajaa doo, baad bë gadaa nuuj jé Jesus Kristo, ër Wahë Nꞌaa pꞌaa hẽnh tabahyng bä kä."

8 Baad hadꞌyyt hẽ Jesus Kristo bë tahꞌyyb hejꞌoonh, baad bë baboo hadꞌyyt hẽ hyb nꞌaa, tagadëëg ub, takajaa bä kä, baad hadꞌyyt hẽ bë hã tabahapäh hyb nꞌaa, tanawꞌyyt hyb nꞌaa bë hã taky nꞌaa tapaa do ky nꞌaa."

9 Pꞌop Hagä Doo, bë tanaëënh do Jesus Kristo ër Wahë Nꞌaa sii bë babok hyb nꞌaa, dooh bë teréd bä. Tamoo wät né hẽ ji hã taky däng doo.

"

10 Wakãn haa, ër Wahë Nꞌaa Jesus Kristo kyy gó takꞌëp ỹ betsẽẽ bë hã, séd hã bë hꞌyyb hedoo hyb nꞌaa, bë hꞌyy kanetyn hyb nꞌaa, séd hã hadꞌyyt hẽ bë babok hyb nꞌaa."

11 Ỹỹnh Korowéh häd näng do karapee ỹ rapanäk bë ky nꞌaa. Bë ky kedꞌaak bë mahang, sa nooh."

12 Hahỹỹ dꞌ mä bë kyyh: “Paw-Ro karapee ããh”, näk mä bë wób sa kyyh. “Aporos karapee ããh”, näk mä bë wób. “Peed karapee ããh”, näk mä ta wób. “Kristo karapee ããh”, näk mä ta wób kä. Hꞌyy kasabꞌee doo gó ta tii dꞌ bë kyyh."

13 Ketyn hõm gꞌeeh ti Kristo bë hã? Ỹ gꞌeeh, Paw-Ro, bë hyb nꞌaa bꞌaa kajatsëk do hã kepëëm däk do paah? Hät ỹỹ gó paa bë ranu gemuun? Dooh."

14 Tawꞌããts hẽ hã ỹỹ, ỹ tsebé, dooh bë ỹ nu gemuun bä do hyb nꞌaa. Jããm hẽ ajyy Kiris-Po, Gajo häd enäh do ỹ nu gemuun paah."

15 Tawꞌããts hẽ dooh bë ỹ nu gemuun boo bä ỹ wén näng, hät ỹỹ gó bë nu kemuun bë naherꞌoot hyb nꞌaa."

16 Ỹ hyb nꞌaa esꞌee däk hỹỹ kä Es-Tepanas tób yt hẽ habong do na-ããj hẽ ỹ nu gemuun paah."

17 Dooh ta wób ỹ nu gemuun do hyb nꞌaa tado bä tii, Kristo mejũũ do hã ỹỹ. Ta ky nꞌaa hanäm do ỹ baherꞌood hõm ti ỹ tamejũũ doo. Ta ky nꞌaa ỹ baherꞌoot bä, dooh ỹ herꞌood bä badäk hahỹỹ hã hanaa ji hajaa doo me, bꞌaa kajatsëk do hã Kristo dajëp do hejój hã maa newëë do rajꞌaa etsë hyb nꞌaa. Dooh ỹ karẽn bä këh ỹ takꞌëp ỹ hajꞌap do hã rajꞌaa etsëë bä.

"

18 Bꞌaa kajatsëk do hã Kristo dajëp do ky nꞌaa, daap hadoo do ky nꞌaa banesaa hẽnh hahõm do sa hã. Ër hã kä, banesaa mahä̃nh tedꞌëëp do hã, Pꞌop Hagä Do hejój kametä däk ta tii hã."

19 Tii da né hẽ Pꞌop Hagä Do kyy kerih doo gó. Hahỹỹ da ta kyyh:

“Ỹ ahäj jëng da takꞌëp hajaa do rahapäh doo.
Hꞌyy ganäng do sa hꞌyyb ỹ makyys da”, Isajas 29.14 näng kerih do hã.

"

20 Äkä, nyy da Pꞌop Hagä Do hꞌyyb takꞌëp hepꞌëëh do sa hã? Mosees ky nꞌaa jawꞌyyk do ma mehetëk do sa hã ẽnh? Badäk hahỹỹ hã takꞌëp hꞌyy ganäng doo gó herꞌoot do sa hã ẽnh? Pꞌop Hagä Do wareem däk badäk hahỹỹ hã habong do ta hã hꞌyy kanaꞌeeh do takꞌëp rahajaa doo. Hꞌyy gatamah do hꞌyyb hado däk rahajaa do paa tanꞌoo bä."

21 Takꞌëp tabahajaa doo gó Pꞌop Hagä Do anoo badäk hahỹỹ hã habong do ta hã hꞌyy kanaꞌeeh do ta hã ranahapäh hyb nꞌaa sa hꞌyyb gó rahajaa doo me. Pꞌop Hagä Do hꞌyyb däng tedꞌëëp ta wë ta ky nꞌaa hyb nꞌaa ta hã hꞌyy kaꞌeeh doo, daap ta wób redoo né paawä Kristo ky nꞌaa.

"

22 Judah buuj rakarẽn kapehuunh doo, meuj nꞌaa näng doo, rabahapäh raky daheeh hyb nꞌaa. Judah buuj nadoo do resoos takꞌëp ji hajaa doo, raky daheeh hyb nꞌaa."

23 Tii dꞌ né hẽ paawä rakarẽn, ãã maherꞌood hadꞌyyt hẽ Kristo bꞌaa kajatsëk do hã kepëëm däk do ky nꞌaa. Ta ti ky nꞌaa Judah buuj tahꞌyyb rejãã. Judah buuj nadoo do sa hã, daap mä ta ti Jesus dajëp do ky nꞌaa."

24 Pꞌop Hagä Do hꞌyyb däng do sa hã kä, Judah buuj rado bä, Judah buuj nadoo do rado bä na-ããj hẽ, Kristo hã kametä däk Pꞌop Hagä Do hejój, Pꞌop Hagä Do hajaa do na-ããj hẽ."

25 Daap hedoo do Pꞌop Hagä Do wë hanäng do redꞌoo doo, badäk hahỹỹ hã habong do takꞌëp rahajaa do bahä̃nh tii. Pꞌop Hagä Do nahejooj redꞌoo doo, badäk hahỹỹ hã habong do takꞌëp sa hejój bahä̃nh né hẽ tii.

"

26 Bë hyb nꞌaa esꞌee wakãn haa bë Pꞌop Hagä Do asëëw hõm noo gó. Ti noo gó dooh tahajõõ bä bë mahang takꞌëp hajaa doo, badäk hahỹỹ hã habong do hꞌyy kasabꞌee do sa matym gó. Ti noo gó dooh tahajõõ bä bë mahang hyb nꞌaa jewꞌyyk doo. Dooh bë mahang tahajõõ bä ky nꞌaa etsëëh do ti noo gó."

27 Pꞌop Hagä Do asëëw hõm ta wë badäk hahỹỹ hã habong do sa hã hꞌyy gatemah doo. Ta tii dꞌ tawén dꞌoo, takꞌëp hajꞌaa do rakadadꞌuu hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do wë kä. Pꞌop Hagä Do wén sëëw hõm ta wë badäk hahỹỹ hã habong do sa hã hyb nꞌaa sakog is doo, hejoonh do rakadadꞌuu hyb nꞌaa."

28 Pꞌop Hagä Do asëëw hõm badäk hahỹỹ hã raty nꞌaa gesꞌyyk doo, hyb nꞌaa sekog is doo. Pꞌop Hagä Do asëëw hõm ky nꞌaa netsꞌäs doo, ky nꞌaa etsëëh do ky nꞌaa netsä bong hyb nꞌaa ta hã."

29 Tii dꞌ tawén dꞌoo, tabadꞌop hẽ ranahajaa hyb nꞌaa rahꞌyy kasabé bä sa hã hẽ Pꞌop Hagä Do matym gó."

30 Pꞌop Hagä Do né hẽ ti hꞌyyb ta däk bëëh, Kristo Jesus hã. Kristo hã kametä däk Pꞌop Hagä Do hajaa doo. Kristo hyb nꞌaa né hẽ ji tabedꞌëëp. Kristo hyb nꞌaa né hẽ baad tabahado däk ër hꞌyyb tym Pꞌop Hagä Do matym gó. Kristo hyb nꞌaa tsyt hẽ ër baboo kän Pꞌop Hagä Do wë. Kristo né hẽ ti ër hedꞌëëp do nesaa do mahä̃nh."

31 Ti hyb nꞌaa kä, “Jé hꞌyy kasabꞌee doo, tawꞌããts hẽ Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hã takasabꞌee.” Jeremiij 9.24 Pꞌop Hagä Do kyy kerih do hã tii da ta kyyh.

"

2

1 Wakãn haa, bë wë ỹ kajaa noo gó Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa bë hã ỹ baherꞌoot hyb nꞌaa, dooh ỹ herꞌood bä takꞌëp ma kametꞌëëk do rerꞌoot doo da. Dooh na-ããj hẽ ỹ herꞌood bä takꞌëp hajaa do kyy da."

2 Tii dꞌ ỹ wén dꞌoo, hahỹỹ da ỹ hꞌyyb däng bë mahang ỹ bawät noo gó do hyb nꞌaa: Jããm hẽ Jesus Kristo ky nꞌaa, bꞌaa kajatsëk do hã tadajëp do ky nꞌaa ỹ karẽn bë ỹ maherꞌoot."

3 Bë mahang ỹ bawät bä ỹ nahejooj its, ỹ kajajãn paa ỹ eỹỹm do hyb nꞌaa. Paw-Ro wén eỹỹm apäh sa mahang tabawät noo gó, dooh takarẽn bä tesõõts bä Pꞌop Hagä Do ta hã mejũũ do hã. Dooh Paw-Ro karẽn bä ta hã rajꞌaa etsëë bä. Jesus hã takarẽn rajꞌaa etsë.

"

4 Ta ky nꞌaa bë ỹ panäk noo gó, bë ỹ ma metëëk noo gó, dooh badäk hahỹỹ hã habong do takꞌëp hajaa do kyy me bë ỹ maherꞌood bä bë ỹ hꞌyyb wareem hyb nꞌaa, bë ky daheeh hyb nꞌaa. Dooh. Bë ỹ maherꞌoot noo gó, Pꞌop Hagä Do Sahee hejój tametëëh bë hꞌyyb gó te hub né hẽ ta ky nꞌaa ỹ herꞌoot doo."

5 Tii da ỹ wén dꞌoo paah, Pꞌop Hagä Do hejój hyb nꞌaa bë hꞌyy kaꞌeeh hyb nꞌaa, dooh badäk hahỹỹ hã habok do hajaa do hyb nꞌaa nado.

"

6 Ti hado né paawä, baad Jesus Kristo ky nꞌaa hapäh doo, ky dahꞌeeh do sa mahang ãã herꞌoot né hẽ kyyh takꞌëp hajaa doo. Dooh badäk hahỹỹ hã hanäng do hajaa do tado bä, dooh badäk hahỹỹ hã habong do sa wahë nꞌaa hajaa do tado bä ãã ma metëëk doo. Ahëëj jëës da ta ti sa wahë nꞌaa hejój. Edah ta ti sa wahë nꞌaa ragawatsig jëng."

7 Pꞌop Hagä Do takꞌëp hajaa do ky nꞌaa pooj jé ji nahapäh do ti ãã herꞌoot doo. Jesus Kristo ky nꞌaa né hẽ tii. Kejën né paawä tii, badäk hahỹỹ hã habong do sa mahä̃nh, sahõnh hẽ tadu dahäng do pooj jé Pꞌop Hagä Do hꞌyyb däng ta ti ër hã, ta tii gó ër jꞌaa etsë hyb nꞌaa.

"

8 Dooh badäk hahỹỹ hã habong do Pꞌop Hagä Do hã hꞌyy kanaꞌeeh do sa wahë nꞌaa rahꞌyy genä bä ta ti Pꞌop Hagä Do hajaa do hã. Ta hã rahꞌyy genä bä paawä, dooh paawä repëëm däg bä Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo, kabajꞌaa doo."

9 Hahỹỹ da Pꞌop Hagä Do kyy kerih do herꞌoot:

“Dooh noo gó rahapäh doo,
dooh noo gó ramaa newëë doo,
dooh noo gó rahyb nꞌaa newëë doo,
ti né hẽ ti Pꞌop Hagä Do enäm do ta hã kamahä̃n do sa hã”, Isajas 64.4 näng kerih doo.

"

10 Ti né hẽ ti ta ti ta Sahee me Pꞌop Hagä Do metä wät paa ãã hã. Sahõnh hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee hagꞌããs. Pꞌop Hagä Do hꞌyyb ji nahapäh do sii hẽ tahegꞌããs, tahapäh. Ti hyb nꞌaa tahajaa tametëëh ji hã."

11 Dooh hapäh pé ta wób hyb nꞌaa newëë doo. Jããm né hẽ hapäh ji daaj hẽ ji hꞌyyb. Ti hadoo né hẽ Pꞌop Hagä Do hyb nꞌaa newëë do hã. Jããm né hẽ ta Sahee hapäh."

12 Hỹỹ kä, dooh badäk hahỹỹ hã habong do Pꞌop Hagä Do hã hꞌyy kanaꞌeeh do rahyb nꞌaa newëë do tado bä ãã gado däk doo. Ta Sahee né hẽ ti Pꞌop Hagä Do anoo do ër hã, taky enyym doo gó baad ër hã tabanoo do ër bahapäh hyb nꞌaa."

13 Ta ti ky nꞌaa ër hã tama metëëk do ãã herꞌoot Pꞌop Hagä Do Sahee anoo doo me. Dooh badäk hahỹỹ hã hanäng do ji hajaa doo me tado bä. Pꞌop Hagä Do Sahee hanaa, Pꞌop Hagä Do Sahee ãã hã tanoo doo me ãã tabꞌëës baad hadoo do ky nꞌaa."

14 Jé Pꞌop Hagä Do Sahee ta hꞌyyb gó badoh doo, dooh tagado bä Pꞌop Hagä Do Sahee hã hana doo. Daap hadoo do ti ta hã. Dooh tahꞌyy ganyy bä ta hã, jããm hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee ji tahꞌyy ganꞌyyh do hyb nꞌaa ta ti hã."

15 Pꞌop Hagä Do Sahee sa hꞌyyb gó hanäng doo, ti né hẽ hꞌyy ganꞌyyh sahõnh hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee hana doo. Ta wób, sa hꞌyyb tym gó Pꞌop Hagä Do Sahee nawät doo, dooh rahꞌyyb mepëë bä Pꞌop Hagä Do Sahee hanäng do sa hã."

16 Ti dꞌ né hẽ Pꞌop Hagä Do kyy kerih do hã:

“Dooh hapäh pé Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hꞌyyb.
Dooh ta hã ma metëëk péh.” Isajas 40.13

Ër tii, ër hꞌyyb gó Kristo hꞌyyb bawät. Ti hyb nꞌaa ër wén hꞌyy genäh ta hã hana doo.

"

3

1 Wakãn haa, bë panang bä ỹ bewäd nä noo gó, dooh ỹ haja bä paawä bë ỹ maherꞌood bä Pꞌop Hagä Do Sahee hꞌyyb mahꞌũũm do sa hã ji herꞌoot doo da. Bë ỹ maherꞌoot paa sa hꞌyyb karẽn do jawén habok do sa hã ji herꞌoot doo da. Karepé taah hꞌyyb hedoo nä bë ti noo gó. Dooh nä Kristo baad bë hapëë nä bä, ỹ hanäng péh."

2 Jããm hẽ hãd nahejoonh doo me bë ỹ metëëk paa Pꞌop Hagä Do hã hana doo, ta bii gamyyj ub ji anoo do hadoo karapee tꞌaah hã. Dooh ỹ haja bä hejoonh do bë ỹ ma metꞌëëg bä. Karapee tꞌaah ta tä tanahajaa nä do hadoo bë ti noo gó. Tii dꞌ ỹ wén dꞌoo, taganahoot nä do hyb nꞌaa bë hã. Da hẽ na-ããj hẽ, dooh tagahꞌood nä bä bë hã,"

3 badäk hahỹỹ hã habong do Pꞌop Hagä Do nahapäh do sa hꞌyyb hadoo nä do hyb nꞌaa bë hꞌyyb. Bë mahang hꞌyy kajewꞌëës nä, bë kajꞌõõk nä. Badäk hahỹỹ hã habong do Pꞌop Hagä Do nahapäh do sa hꞌyyb hadoo nä bë hꞌyyb ta ti tametëëh. Pꞌop Hagä Do nahapäh do rababok doo da bë babok nä."

4 “Ỹ Paw-Ro karapee”, näng bë seeh. “Ỹ Aporos karapee”, näng ta seeh. Pꞌop Hagä Do nahapäh do rababok doo da bë babok nä ta ti metëëh.

"

5 Jaa Aporos bë hã péh, jaa ỹ bë hã péh, bë pꞌãã kajewꞌëës doo? Pꞌop Hagä Do karom ub ãã ti hỹỹh. Ãã hyb nꞌaa, ãã ma metëëk do hyb nꞌaa, bë hꞌyy kae däg kän Jesus Kristo hã. Ãã moo bok Pꞌop Hagä Do anoo do ãã hã. Hã ỹ tanoo do ỹ moo wät, Aporos hã tanoo do tamoo wät."

6 Ji joom ky nꞌaa gó bë ỹ maherꞌoot. Ta tym hejoom do hadoo ỹỹh. Naëng hataag nꞌaa hadoo Aporos. Tii dꞌ ãã badoo né paawä, dooh ãã tado bä joom hawäng do hanoo doo. Pꞌop Hagä Do ta ti hanoo."

7 Ti hyb nꞌaa, joom tym hejoom do nado hyb nꞌaa jawyk, dooh na-ããj hẽ naëng hataag nꞌaa hyb nꞌaa jawyg. Jããm hẽ Pꞌop Hagä Do hyb nꞌaa jawyk, joom hawäng do hanoo doo."

8 Séd hã joom tym hejoom doo, naëng hataag nꞌaa ramoo bok. Ti hadoo né hẽ, ramoo bok do pénh ragadoo da ta säm Pꞌop Hagä Do hanaa."

9 Séd hã ãã moo bok Pꞌop Hagä Do wë. Pꞌop Hagä Do gëëw hadoo bëëh. Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa hadoo bëëh, ãã tamaa sooh doo."

10 Hã ỹ taky enyym do hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do anꞌoo däk hã ỹỹ, pä sꞌëëb me tób tahemꞌaa do sa wahë nꞌaa hado däk ỹ bahadoo hyb nꞌaa. Pä tób hejój nꞌaa ỹ atꞌëëg sëëk do hadoo. Ti jó ta wób ratamaa sëëk do hadoo tób. Ỹ du doo do hã ramoo bok ỹ hanäng pé. Tób ji tamaa sooh do ky nꞌaa gó Paw-Ro maherꞌoot Jesus ky nꞌaa ta wób hã ji ma metëëk doo. Paw-Ro ti pooj jé Kristo ky nꞌaa Korĩn buuj hã tamaherꞌoot doo. Ta jawén ta wób rama metꞌëëg magyys hẽ, baad Korĩn buuj rahꞌyy kaꞌeeh hyb nꞌaa Jesus hã. Ti hyb nꞌaa, ỹ du doo do hã ramoo bok , Paw-Ro wén näng. Tawꞌããts hẽ sahõnh hẽ baad rahyb nꞌaa matakëë nyy da tób hadoo do hã ramoo bok."

11 Ti anyy däk tób hejój nꞌaa hadoo. Jesus Kristo né hẽ tii. Dooh hajaa pé tób hejój nꞌaa see moo wät péh. Ti hyb nꞌaa, “Tawꞌããts hẽ baad rahyb nꞌaa matakëë nyy da ta hã ratamaa sëëk”, ỹ wén näng."

12 Tób hejój nꞌaa hã ta wób ratꞌëëg sëëk apäh pä ky nꞌaa gebah do sꞌëëb hadoo doo me, kꞌããts tëg gabarëëh do sꞌëëb hadoo doo me, kꞌããts tëg hawak do sꞌëëb hadoo doo me. Ta wób ratꞌëëg sëëk apäh ta hã bꞌaa hadoo doo me, bagꞌaad hadoo doo me, jawii hadoo doo me."

13 Jesus matëëh bä kä, tii bä da ramoo bok do tametyy, baad tado bä, baad tanado bä. Ti noo gó kametëëh da ramoo bok doo, nyy da. Tëëg hõõ hadoo doo gó kametä däk da baad tado bä ramoo bok doo, baad tanado bä. Ramoo bok do tëëg hõõ hadoo do metyy da."

14 Ta see tatama do tanaooj jëë bä, tagadoo da tamoo wät do säm baad hadoo doo."

15 Tatama do taooj jëë bä, dooh da tagado bä tamoo wät do säm, Jesus edëëb né paawä ta hã. Tedëëb né paawä, ajꞌyy tób kataa hõm do mahä̃nh kedꞌëëp do hadoo ta hã. Sahõnh hẽ ta wë hanäng do aooj jëng do hadoo.

"

16 Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa hadoo bëëh, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh doo. Pꞌop Hagä Do Sahee bë mahang tabawät. Dooh gꞌeeh bë hapëë bä ta tii?"

17 Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa hadoo do rejãã doo, Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa hadoo do rejãã doo,Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do raketyn hõm hanoo do tii. Ky kedꞌaak do hanoo do tii. Séd hã ranaboo bong do hanoo doo. Pꞌop Hagä Do rejãã na-ããj hẽ, baad hadꞌop, tsyt hẽ ta wë ketyn däk do hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa. Bë né hẽ ti Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa.

"

18 Bë kawadꞌii manäh! Badäk hahỹỹ hã habong do Pꞌop Hagä Do hã hꞌyy kanaꞌeeh do sa matym gó takꞌëp hajaa tedꞌoo doo, tawꞌããts hẽ teréd hõm ta tii da tahyb nꞌaa newëë doo. Tawꞌããts hẽ paawä hꞌyy gatamah do hadoo tabahadoo Pꞌop Hagä Do nahapäh do sa matym gó, Pꞌop Hagä Do matym gó kä hꞌyy ganäng do tabahadoo hyb nꞌaa kä."

19 Tii dꞌ ỹ wén näng, hꞌyy gatamaa né hẽ Pꞌop Hagä Do matym gó ta hã hꞌyy kanaꞌeeh do hꞌyy genäh redꞌoo doo. Tii dꞌ né hẽ Pꞌop Hagä Do kyy kerih doo gó: “Pꞌop Hagä Do no nꞌaa masoo hadoo takꞌëp hajaa doo, rahꞌyy kamepꞌëëh doo me.” Jóh 5.13"

20 Hahỹỹ da na-ããj hẽ takerii däk: “Daap né hẽ takꞌëp hajaa do sa hꞌyyb, Pꞌop Hagä Do hapäh.” Saaw-Mo 94.11"

21 Ti hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ dooh bë hꞌyy kasabé wäd bä bë ma matëg sa hyb nꞌaa, sa karapee bë bahadoo hyb nꞌaa. Sahõnh hẽ Pꞌop Hagä Do anꞌoo däk bë hã:"

22 Ỹ Paw-Ro, Aporos, Peed, sahõnh hẽ badäk hahỹỹ hã hanäng do Pꞌop Hagä Do pahuunh doo, ji edëp doo, ji dajëp doo, da hẽ ji bawät nä bä, hỹ jawén hawät doo. Sahõnh hẽ tii, bë matym nꞌaa né hẽ tii."

23 Bëë kä, Kristo ma hadoo bëëh, Kristo karapee bëëh. Kristo kä, Pꞌop Hagä Do ma hadoo, Pꞌop Hagä Do tꞌaah kä.

"

4

1 Ti hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ hahỹỹ da bë hꞌyyb ãã hã, bë ma matëg hedoo do sa hã: Kristo kaser nꞌaa, sa hã kanꞌoo däk do Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa pooj jé ji nahapäh do rama metëëk hyb nꞌaa ããh."

2 Hỹỹ kä, tawꞌããts hẽ baad hadꞌyyt hẽ sa kariw nꞌaa kaser nꞌaa hedoo do ramoo bok sa hã kamejũũ doo."

3 Ỹỹ kä, baad gꞌeeh ỹ moo wät? Dooh ỹ hyb nꞌaa pꞌeed bä ỹ moo wät do hã bë hyb nꞌaa newëë doo. Dooh na-ããj hẽ ỹ hyb nꞌaa pꞌeed bä ta wób sa hꞌyyb hã ỹỹ. Dooh na-ããj hẽ daj ỹỹ hẽ ỹ kamety bä."

4 Dooh hëp ỹ tym ỹ taky nꞌaa tapaa pé ỹ moo wät do hã. Ti hadoo né hẽ, ta ti dooh tametä bä baad hadꞌyyt hẽ ỹ moo wäd bä. Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do né hẽ ti ỹ tametyy doo. Ti né hẽ herꞌoot baad tado bä, baad tanado bä ỹ moo wät doo."

5 Ti hyb nꞌaa tawꞌããts hẽ Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do kajaa do pooj jé, dooh bë hꞌyy kajäg bä baad tado bä, baad tanado bä ta wób moo bok doo. Kristo kajaa bä kä tametëëh da sahõnh hẽ ji hꞌyyb gó kejën doo. Tametëëh da na-ããj hẽ ji hyb nꞌaa newëë do paa hã. Ti noo gó, sa hã tahapäh do pénh Pꞌop Hagä Do jꞌaa etsë da sahõnh hẽ sa hã kä.

"

6 Wakãn haa, ỹ erii wät do bë pꞌãã ky kedꞌaak do ky nꞌaa, ny hado ãã Aporos daheeh. Bë hyb nꞌaa né hẽ ti ỹ baherꞌood wät tii da, jããm hẽ Pꞌop Hagä Do kyy kerih do hã takerih doo da bë badꞌoo hyb nꞌaa. Takerih do hã bë matakä bä, tii bä dooh bë kasabé bä bë ma matëg hyb nꞌaa. Dooh tii bä bë hyb nꞌaa jewëts bä ma matëg wób."

7 Ta wób sa bahä̃nh nado bëëh. Sahõnh hẽ bë wë hanäng doo, Pꞌop Hagä Do anoo do tii. Bag hẽnh bë gadoo sahõnh hẽ bë wë hanäng doo. Ti hyb nꞌaa hꞌëëd hyb nꞌaa bë hꞌyy kasabꞌee bë hanaa bë hanäk doo?

"

8 Bë wë anyy däg is sahõnh hẽ bë hꞌyyb karẽn do bë edꞌoo gꞌeeh? Takꞌëp bë wë anyy däg is Pꞌop Hagä Do Sahee ji hã hanoo do bë edꞌoo gꞌeeh? Sa wahë nꞌaa sa bahä̃nh hado däg is do bëëh, bë edꞌoo gꞌeeh? Ãã bë gakog hõm is bë edꞌoo. Ỹ karẽn paawä te hub tado bä, sa wahë nꞌaa sa bahä̃nh hadoo do né hẽ ỹ karẽn paawä bëëh. Tii bä paawä bë sii ãã bagꞌããs."

9 Ãã tii, dooh sa wahë nꞌaa sa bahä̃nh hedoo do ãã ado bä. Hã ỹ duu hẽnh, sahõnh hẽ sa yd jé hadꞌos do Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä ãã Jesus mejũũ do hedoo doo. Kanebꞌooh do jawén paa bä, jꞌaa ketsꞌëë do rabajëk bä sahõnh hẽ sa matym gó, duu hẽnh radejꞌëëp do hood hẽnh sa majĩĩ ramahũũm do hadoo ããh. Sahõnh hẽ, ajyy, ããs na-ããj hẽ ãã rahagꞌããs. Rakanebꞌooh do jawén paa bä, rajꞌaa ketsë bä, tsebee gó Roma buuj sa warahén rakametëëh rabajëk bä panang hẽnh. Duu hẽnh ramenaa sa majĩĩ. Sa majĩĩ wób radejꞌëëp sahõnh hẽ sa matym gó. Sahõnh hẽ panang buuj rabahõm radejꞌëëp do hood hẽnh. Ta ti ky nꞌaa me Paw-Ro wén ehꞌũũm, Paw-Ro bahä̃nh däg Korĩn buuj redꞌoo do hyb nꞌaa. Paw-Ro bahä̃nh däg ragadoo Pꞌop Hagä Do Sahee hana do redꞌoo. Paw-Ro hyb nꞌaa jawyk do bahä̃nh däg redꞌoo.

"

10 Kristo ãã ky daheeh do hyb nꞌaa, hꞌyy gatamah do ããh, ta wób sa matym gó. Bëë kä, takꞌëp hajaa do bë edꞌoo, Kristo karapee bë bahadoo do hyb nꞌaa. Dooh ãã hajꞌas pé ta wób sa hã. Bëë kä, takꞌëp hejꞌoonh do hadoo bë edꞌoo. Bëëh, bë rawehꞌëëh. Ããh, ãã raty nꞌaa gesꞌyyk."

11 Pꞌooj ub, da hẽ na-ããj hẽ, ãã asꞌaah, ãã hoo kꞌaanh. Ta säg its ãã saroor. Ãã rarejãã. Dooh ãã panang péh."

12 Takꞌëp ãã moo bok ãã waa säm hã. Ãã raky nꞌaa wasꞌee bä, ãã ky nꞌaa edëng sa hã. Ãã rarahejã bä, hꞌyyb jawyk doo me ãã gadoo tii."

13 Ãã raky nꞌaa rejã bä, baad hadoo doo me ãã ky gadoo. Nesaa doo, hesus doo, badäk hahỹỹ hã habong do rawꞌoong hõm do hadoo ããh, ranꞌoo bä.

"

14 Bë ỹ nu mebꞌyyh do jawén nado ta ti ỹ berih. Bë ỹ ma metëëk hyb nꞌaa tii. Tah haa ỹ kamahä̃n do hadoo bë hã ỹ anꞌoo bä."

15 Tanyy bä né paawä hajõk bë ma matëg, sét ub né hẽ bë yb hadoo. Bë yb hado däk ỹỹh, Kristo ky nꞌaa hanäm do bë ỹ maherꞌood wät do hyb nꞌaa ta karapee bë bahado däk do hyb nꞌaa kä."

16 Ti hyb nꞌaa ỹ karẽn paawä ỹ bawät doo da né hẽ bë babok."

17 Ỹ mejũũ da Tsimoot bë wë. Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hã ãã hꞌyy kaꞌeeh do hyb nꞌaa, tah ỹỹ ỹ kamahä̃n do hado däk tii. Baad hadꞌyyt hẽ tamoo wät. Pꞌaa hẽnh da Tsimoot bë tamaherꞌoot nyy da ỹ bawäd hadꞌyyt hẽ, Kristo hã ỹ hꞌyy kata däk do hyb nꞌaa. Jé padꞌyyt hẽ Jesus Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh do sa hã ỹ ma mehetëk doo da né hẽ ỹ bawät.

"

18 Ỹ negãã wäd bë wë, bë wób redꞌoo. Ti hyb nꞌaa kä, kasabꞌee do hã sa hã hẽ rayd kawehꞌëëh."

19 Tꞌĩĩ hẽnh da nayyw hẽ ỹ bahõm bë wë, Pꞌop Hagä Do karẽn bä. Ỹ kajaa bä da, ỹ hegꞌããs da Pꞌop Hagä Do hejój sa wë tanyy bä, sa kyyp apäh sa rꞌood hã."

20 Pꞌop Hagä Do bagꞌããs do karapee ji do bä, dooh ji herꞌoot do hã ji hapäh do tado bä. Pꞌop Hagä Do hejój gó ji bawät do hã ji bahapäh."

21 Nyy da bë karẽn ỹ badꞌoo bë hã ỹ kajaa bä? Bë genꞌaak takꞌëp bë ỹ hajẽẽw bä? Kamahä̃n doo gó, ky enyym doo gó bë hã ỹ herꞌood bä bë karẽn?

"

5

1 Ỹ ky nꞌaa napëë däk takꞌëp nesaa do bë see moo wät. Ta yb ỹỹm sii tabaheꞌỹỹh mäh. Ta wób mahang, Pꞌop Hagä Do ranahapëë né paawä, dooh tii da radoo bä."

2 Ti awäd né hẽ paawä ta tii da bë mahang, bë hꞌyy kasabꞌee nä? Tawꞌããts hẽ paawä bë hꞌyy katón ta ti hyb nꞌaa. Tawꞌããts hẽ paawä bë ahꞌeed hõm ta ti hadoo doo, bë mahang tanawät hyb nꞌaa."

3 Ỹ nawäd né hẽ paawä bë mahang, ỹ hyb nꞌaa newëë do bë mahang tabawät. Jesus häd gó ỹ ky nꞌaa ety däk ta ti ajꞌyy hã, ỹ badoo né paawä bë mahang."

4 Bë kahetꞌaa bä kä, bë mahang hëp ỹ bawät bä, Jesus Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hejój bë sii tabawät bä,"

5 tii bä da tawꞌããts hẽ bë ahꞌeed hõm bë mahä̃nh, Nesaa Do Yb moo gó bë haëëj, tarejãã hyb nꞌaa ta hã, ta hꞌyyb tym bedëp hyb nꞌaa Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do matëëh noo gó.

"

6 Baad nado ta ti bë hꞌyy kasabꞌee do bë hajaa do hã, ta ti hadoo do awäd bä bë mahang. Sét ub né paawä nesaa do moo wät do bë mahang, sahõnh hã tahꞌyyb rejãã. Pãw makuj nꞌaa hadoo tii. Nadꞌëëd its né paawä ta makuj nꞌaa, jé padꞌyyt hẽ takamekuuj däk pãw panꞌaa mahang."

7 Tawꞌããts hẽ bë ahꞌeed hõm bë mahä̃nh nesaa do moo wät doo, nesaa do hã ta wób hꞌyyb tatuk doo, pãw makuj nꞌaa Judah buuj rawꞌoong hõm doo da Pas-kowa noo gó, Pꞌop Hagä Do karapee nesaa do nanäng doo, Pꞌop Hagä Do wë kasëëw bong do bë bahadoo hyb nꞌaa, pãw makuj nꞌaa tamah do Pꞌop Hagä Do wë kasëëw däk doo da. Ta tii dꞌ ỹ wén edoo, Kristo ër hyb nꞌaa dajëp Pꞌop Hagä Do anoo do hyb nꞌaa, bꞌéé tꞌaah Pas-kowa noo gó radahejꞌëëp do hadoo."

8 Ti hyb nꞌaa, Pꞌop Hagä Do ër tabedëëb wät do ër hyb nꞌaa esee do hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ ër erét sahõnh hẽ nesaa doo, ky nesaa do na-ããj hẽ pooj jé ër bahedꞌoo doo, Pas-kowa rahyb nꞌaa esee noo gó pãw makuj nꞌaa Judah buuj rawꞌoong hõm do hadoo. Tawꞌããts hẽ papuuj gó ër babok, baad hadoo do ër herꞌoot, jꞌooj madäk doo me nado, pãw makuj nꞌaa tamah doo me Pas-kowa Judah buuj rahyb nꞌaa esee doo da.

"

9 Pooj jé mo haja ỹỹ hã, bë ỹ ma erih doo gó, bë ỹ mejũũ séd hã bë nabok hyb nꞌaa ta ỹỹm nadoo do sii heꞌỹỹh do sa sii, ta patug nadoo do sii heꞌỹỹh do sa sii."

10 Dooh Jesus Kristo nahapäh do sa ky nꞌaa ỹ herꞌood bä, ta wób sii heꞌỹỹh doo, takꞌëp sa wë hanäng do kahꞌũũm do karẽn doo, hetsꞌëëk doo, kabarii hã hꞌyy kaꞌeeh doo. Tsyt hẽ, dawëë ta ti hedoo do mahä̃nh ji karẽn bä ji awäd bä, jããm hẽ ji hajaa badäk hahỹ ji eréd hõm bä paawä."

11 Jesus Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh hanäk do sa ky nꞌaa ỹ herꞌoot, ta wób sii heꞌỹỹh doo, takꞌëp sa wë hanäng do kahꞌũũm do karꞌẽẽn doo, kabarii hã hꞌyy kaꞌeeh doo, ta wób ky nꞌaa rejãã doo, haꞌoom doo, hetsꞌëëk doo. Bë awëë manä na-ããj hẽ ta ti hedoo do sa sii."

12 (12-13) Dooh ỹ ky nꞌaa ety bä Jesus Kristo karapee nadoo doo. Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa etyy tii. Tawꞌããts hẽ bë nemuun hꞌyy kaꞌeeh do Jesus hã nesaa do moo wät do bë ky nꞌaa etyy bë meduuk doo me. Pꞌop Hagä Do kyy kerih doo gó kerih doo da bë badꞌoo: “Bë ahꞌeed hõm nesaa do moo wät doo, bë mahang tanawät hyb nꞌaa.” Dew-Teronom 17.7, 19.19, 21.21, 22.21, 23, 24.7

"

13 (-)"

6

1 Ta da hadoo do Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do bë see ky nꞌaa tapa bä, hꞌëëd hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do nahapäh do wë tamahũũm ta ti ky nꞌaa, ramasa hyb nꞌaa? Dooh tii dꞌ ji adoo bä. Tawꞌããts hẽ paawä Jesus Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh do wób wë bë mahũũm ta ti ky nꞌaa, bë ramasa hyb nꞌaa."

2 Dooh gꞌeeh bë hapëë bä, Pꞌop Hagä Do nahapäh do hã Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do raky nꞌaa etyy da ta jawén? Tii dꞌ tado bä, Pꞌop Hagä Do nahapäh do bë ky nꞌaa etyy bä da, dooh gꞌeeh bë haja bä bë mahang hawät do ky nꞌaa katepꞌaa doo, bë herꞌood bä baad hadoo doo, baad nadoo doo? Ta ti dooh tahejooj bä."

3 Dooh gꞌeeh bë hapëë bä ããs sii hẽ da ëër, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh doo, ër ky nꞌaa etyy da ta jawén? Tii dꞌ hadoo do hyb nꞌaa, badäk hahỹỹ hã hawät do pꞌãã ji ky kedak doo, ti bahä̃nh baad ër bahajaa ër herꞌood bä baad hadoo doo, baad nadoo doo."

4 Ti hyb nꞌaa, tanyy bä bë mahang badäk hahỹỹ hã ji hawät do pꞌãã bë ky kedꞌaak doo, hꞌëëd hyb nꞌaa bë mahũũm ta ky nꞌaa Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa matym gó hyb nꞌaa sakog is do sa wë, hyb nꞌaa jewyg né paawä ta wób sa hã?"

5 Tii dꞌ ỹ wén herꞌoot bë hã, bë nu mebyy bok hyb nꞌaa. Dooh gꞌeeh bë mahang tanyy bä hapäh doo, baad hadoo do baad nadoo do rod nꞌaa, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do mahang raky kedꞌaak bä?"

6 Ti anyy né paawä bë mahang baad hadoo do herꞌoot doo, bë see ky nꞌaa tapaa ta da hadoo doo, hyb nꞌaa jewyk do Pꞌop Hagä Do panyyg ky nadahꞌeeh do sa matym gó. Jesus Kristo panyyg hanäm do bë ky nꞌaa rejãã tii dꞌ bë badꞌoo do hã.

"

7 Dooh paawä Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do mahang ji mejõ bä ji da hadoo do raky nꞌaa etyy. Tii dꞌ bë badꞌoo do hyb nꞌaa, takꞌëp bë besõõts hõm Kristo karẽn do hã. Tawꞌããts hẽ paawä bag hẽnh bë gadoo baad nadoo do bë hã ramoo bok doo. Tawꞌããts hẽ paawä kawanajããn doo gó bë gadoo bë rawadii doo."

8 Tawꞌããts hẽ né paawä tii da bë badꞌoo, bë né hẽ ti ta wób wadꞌii doo, bë né hẽ ti baad nadoo do moo bok do ta wób sa hã. Bë hỹỹj hedoo do Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa hã tii dꞌ bë badꞌoo.

"

9 Nepäh bë hã, dooh Pꞌop Hagä Do gado bä tabagꞌããs bä nesaa do moo hebꞌooh doo? Bë kawadꞌii manä da. Ta patug nadoo do sii, ta ỹỹm nadoo do sii heꞌỹỹh doo, kabarii hã hꞌyy kaꞌeeh doo, ta patug hꞌyyb rejãã doo, ta ỹỹm hꞌyyb rejãã doo, ajꞌyy ỹỹnh kedꞌoo do ta see ajꞌyy tagadoo doo, ajꞌyy, ajꞌyy sii heꞌỹỹh doo,"

10 hetsꞌëëk doo, takꞌëp tahyb nꞌaa hꞌũũm doo, haꞌoom doo, ta wób ky nꞌaa rejãã doo, ta wób wadꞌii do na-ããj hẽ, dooh rahaja bä Pꞌop Hagä Do bagꞌããs do karapee rado bä."

11 Ta ti sa wób paa né paawä bë wób pooj jé, hỹỹ kä bë hꞌyyb tym kahawug däk nesaa do mahä̃nh. Tsyt hẽ, ta wë bë Pꞌop Hagä Do benyyw däk. Baad hado däk bë hꞌyyb tym ta matym gó Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä. Jesus Kristo, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hyb nꞌaa ta tii, Pꞌop Hagä Do ër hꞌyy kahaꞌeeh do Sahee hyb nꞌaa na-ããj hẽ.

"

12 “Sahõnh hẽ ỹ karẽn do ỹ hajaa ỹ moo wät. Dooh ky nꞌaa jawꞌyyk do ỹ moo geꞌỹỹm péh”, näk bë wób. Te hub né paawä tii, dooh sahõnh hẽ baad ub ji hã. Te hub né hẽ, sahõnh hẽ ỹ hajaa ỹ moo wät ỹ karẽn doo. Ti hado né paawä, dooh tawꞌããts hẽ tado bä ỹ hꞌyyb karẽn do mejõ bä hã ỹỹ."

13 “Ji waa ji wog gó hajëng do panꞌaa. Ji wog ji waa gejëng do panꞌaa”, näk ta wób. Te hub né paawä tii, ti awät ti noo gó Pꞌop Hagä Do ahäj jëng tii. Dooh tii da ji hub hã. Dooh tawꞌããts hẽ tado bä ji hub gado bä ji ỹỹm nadoo do hã, ỹỹnh ta patug nadoo do hã. Dooh né hẽ. Ji hub, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hã ji moo wät do hyb nꞌaa tii. Ji hub Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hagꞌããs."

14 Ta hejój me Jesus hub Pꞌop Hagä Do bedꞌëëp doo da taganä wät hyb nꞌaa, ti hadoo da ër hub na-ããj hẽ tabedꞌëëp da ër genä bong hyb nꞌaa.

"

15 Nepäh bë hã, ër hub, Kristo hub uuh hadoo? Tawꞌããts hẽ gꞌeeh tii bä Kristo hub uuh ji do däg bä, ỹỹnh hajõk do sii heꞌỹỹh do hã ji hꞌyy gedag bä? Dooh."

16 Nepäh bë hã, ỹỹnh hajõk do sii heꞌỹỹh do tahꞌyy gedag bä, sét tabahado däk ta sii? Sét hado däk sa hub. Hahỹỹ da Pꞌop Hagä Do kyy kerih doo: “Pawóp hadoo doo, sét rabahado padëëk da.” Genesis 2.24"

17 Ti nado ti nanäng kä Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hã hꞌyy kata däk doo. Sét tabahado däk ta hꞌyyb tym Jesus hꞌyyb tym hã.

"

18 Tabadꞌop hẽ da bë aä̃ bë ỹỹm nadoo do sii, bë patug nadoo do sii. Baad bë kanä da ta ti hedoo do mahä̃nh. Sahõnh hẽ nesaa do ji moo wät doo, nesaa do ji hyb nꞌaa newëë do na-ããj hẽ dooh ji hub tarejã bä tii. Tii dꞌ nado ji ỹỹm, ji patug nadoo do sii ji baỹỹh do hã. Ta ti tarejãã ta hã hẽ ji hub."

19 Nepäh bë hã, Pꞌop Hagä Do Sahee tób hadoo bë hub? Bë hꞌyyb gó ta Sahee bë hã Pꞌop Hagä Do anoo do bawät."

20 Dooh bë hub danäh bë do bä. Pꞌop Hagä Do ma däg bëëh. Takꞌëp tabepaag hõm bë säm, bꞌaa kajatsëk do hã Jesus dajëp noo gó. Ti hyb nꞌaa da, tawꞌããts hẽ Pꞌop Hagä Do bë wehꞌëëh bë hub me.

"

7

1 Hỹỹ kä, ỹ bë ma erih do hã ỹ bë eaanh do ky nꞌaa bë ỹ maherꞌood kän. “Tawꞌããts hẽ apäh dooh ajꞌyy awäd bä ta ỹỹm wë?”, Hahỹỹ dꞌ Gereg kyy me takerii däk tii: “Tawꞌããts hẽ apäh dooh ajꞌyy moo dëë bä ỹỹnh hã?” Ji ỹỹm wë ji bawät do ky nꞌaa ta tii. Ti hadoo né hẽ hahỹỹ da ta wób ratabꞌëës ta tii: “Tawꞌããts hẽ apäh dooh ajꞌyy ỹỹnh hã takatꞌëë bä?” näk bë kyyh bë eaanh doo. Ta tii da rawén eaaj wät, baad Pꞌop Hagä Do ji tagadoo redꞌoo ji ỹỹm wë ji nawäd wäd bä, Jesus hã ji hꞌyy kae däg kän do hyb nꞌaa, nayyw hẽ Jesus matëëh redꞌoo do hyb nꞌaa na-ããj hẽ."

2 Hahỹỹ da bë ỹ maherꞌoot: Hajõk baad nadoo doo da rababok do hyb nꞌaa, hajõk sa ỹỹm nadoo do sii, sa patug nadoo do sii rabaheꞌỹỹh do hyb nꞌaa ỹ hanäng péh, tawꞌããts hẽ sahõnh hẽ ajyy sa ỹỹm wë rababok nä, sahõnh hẽ ỹỹj sa patug wë rababok nä."

3 Tawꞌããts hẽ ajyy sa ỹỹm ragadoo, sa wë rababok. Ti né hẽ baad ub, raketꞌëë padëëk do hyb nꞌaa. Ti hadoo ẽnh ỹỹj sa hã. Tawꞌããts hẽ sa patug ragadoo, sa wë rababok."

4 Ji ỹỹm, dooh ta hub danäh tado bä. Ta patug ti ta danäh. Ti hadoo ẽnh ji patug hã. Ta patug, dooh ta hub danäh tado bä. Ta ỹỹm ti ta danäh."

5 Tawꞌããts hẽ ketꞌëë padëëk doo, dooh rakajesyg bä ta patug daheeh. Jããm hẽ ratayy pawóp its ta ä̃h rakarẽn bä, baad pooj jé rakanerꞌood bä, Pꞌop Hagä Do hã raky nꞌaa etsẽẽ hyb nꞌaa ti noo gó. Tii dꞌ rabadꞌoo do jawén paa bä kä, tawꞌããts hẽ pꞌaa hẽnh séd hã rabaꞌỹỹh sa ỹỹm daheeh, Nesaa Do Yb hꞌyyb natatuk hyb nꞌaa, ranahajaa do hyb nꞌaa ji hꞌyy kebꞌaah do hã."

6 Bë karẽn bä tii, pawóp its ta ä̃h bë tayy. Dooh bë ỹ mejũũ do tado bä ti ỹ herꞌoot doo."

7 Hã ỹỹ péh, ỹ karẽn paawä sahõnh hẽ da ỹ rabahadoo. Dooh Paw-Ro ỹỹm nyy bä. Tahajaa tahꞌyy keba bä. Ti hyb nꞌaa tii da tawén herꞌoot. Ti hadoo né hẽ ỹ karẽn doo da nado. Séd uuh hadꞌyyt hẽ nado ëër, Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä. Pꞌop Hagä Do anoo ta wób sa hã raketëë hyb nꞌaa, ta wób sa hã tabanoo rakanetëë hyb nꞌaa, ỹ hanäng péh.

"

8 Hỹỹ kä, marahud bong do bë mahang habok do sa hã, patug tema bong do sa hã na-ããj hẽ ỹ erih hahỹỹh: Tawꞌããts hẽ paawä rakanetꞌëë bong ỹ kanatëë doo da."

9 Ti né hẽ paawä këh ỹ sa hã, ranahaja bä rahꞌyy keba bä, tawꞌããts hẽ raketëë né hẽ. Baad nado sa hã ajꞌyy tado bä, ỹỹnh tado bä, rahyb nꞌaa newë hadꞌyyt bä rakarẽn do hã. Ti hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ raketëë né hẽ tii dꞌ tado bä.

"

10 Ketꞌëë padëëk do sa hã hahỹỹ da ỹ mejũũ (këh ỹỹ gó nado tii, Jesus Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do ti mejũũ): Tawꞌããts hẽ ỹỹj dooh reréd bä sa patug!"

11 Ti hadoo né hẽ, ta patug teréd bä paawä, dooh tahaja bä ta see hã takatꞌëë bä. Takanarẽn bä ta mab hẽ tawäd bä, tawꞌããts hẽ ta patug paa sii taberꞌoot, pꞌaa hẽnh tagadoo hyb nꞌaa, pꞌaa hẽnh séd hã rababok hyb nꞌaa. Tawꞌããts hẽ ajyy dooh reréd bä na-ããj hẽ sa ỹỹm."

12 Ta wób sa hã ỹ mejũũ hahỹỹh, (dooh Jesus, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do tado bä ti mejũũ doo, këh ỹ tii): Ta ỹỹm hꞌyy kanae bä Jesus hã, ta sii hadꞌyyt hẽ ta ỹỹm karẽn bä tawäd bä, tii bä tawꞌããts hẽ dooh teréd bä ta ỹỹm."

13 Ti hadoo ẽnh ỹỹj sa hã ẽnh. Ỹỹnh patug hꞌyy kanae bä Jesus hã, ta sii hadꞌyyt hẽ ta patug karẽn bä tawäd bä, tii bä tawꞌããts hẽ dooh teréd bä ta patug."

14 Ta tii da ỹ wén mejũũ, ta patug hꞌyy kanae né paawä, tsyt hẽ ti takasëëw däk do hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do wë, ta ỹỹm hyb nꞌaa, Jesus hã ta ỹỹm hꞌyy kaꞌeeh do hyb nꞌaa. Ti hadoo ẽnh ỹỹj sa hã kä. Ta ỹỹm Jesus hã tahꞌyy kanae bä né paawä, tsyt hẽ ti takasëëw däk Pꞌop Hagä Do wë, ta patug hyb nꞌaa, Jesus hã ta patug hꞌyy kaꞌeeh do hyb nꞌaa. Tii dꞌ tanado bä paawä, nesꞌaa né paawä tii bä bë taah Pꞌop Hagä Do matym gó. Dooh ranesꞌaa bä Pꞌop Hagä Do matym gó. Tsyt hẽ, Pꞌop Hagä Do wë rakasëëw padëëk bë taah."

15 Hỹỹ kä, Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh do karẽn bä teréd hõm bä ta patug, na mahũũm tii bä. Ta mahä̃nh tahõm bä, na mahũũm. Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh do karẽn bä teréd hõm bä ta ỹỹm, na mahũũm tii bä. Ta mahä̃nh tahõm bä, na mahũũm. Pꞌop Hagä Do asëëw hõm ëër, ta hã hꞌyy kaꞌeeh doo, hꞌyyb nyyw gó ër babok hyb nꞌaa sahõnh hẽ sa wë."

16 Bëëh, ỹỹj Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh doo, ji hapäh mä da bë hyb nꞌaa da ta jawén bë patug rahꞌyy kaꞌeeh da Jesus hã. Bëëh, ajyy Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh doo, ji hapäh mä da bë hyb nꞌaa da ta jawén bë ỹỹm rahꞌyy kaꞌeeh da Jesus hã.

"

17 Tawꞌããts hẽ ër hã Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do anoo doo da ër babok hyb nꞌaa ër Pꞌop Hagä Do basëëw däk noo gó, tii da né hẽ ër baboo hadꞌyyt hẽ. Ti né hẽ ti ỹ mejũũ do jé padꞌyyt hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa hã. Sét gó ỹ mejũũ ta ti ky nꞌaa hã."

18 Hahỹỹ dꞌ ỹ hanäng: Ajꞌyy ta masuuj noo byyh kahõg hõm do tado bä Pꞌop Hagä Do basëm noo gó Jesus hã tahꞌyy kaꞌeeh hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ. Na manä tii. Dooh hyb nꞌaa ji jejën pé tii. Ajꞌyy masuuj noo byyh kanahõk do tado bä Pꞌop Hagä Do naëënh noo gó, tawꞌããts hẽ na-ããj hẽ. Dooh hyb nꞌaa pé ta ti ramoo bok ta hã."

19 Dooh Pꞌop Hagä Do gahëën bä ji hã ji masuuj noo byyh kahõg hõm doo, kanahõk doo. Jããm hẽ tagahëën ji hã tamejũũ do ji ky daheeh doo."

20 Ji kanꞌyyh doo da ji Pꞌop Hagä Do basëm noo gó, tii da tawꞌããts hẽ sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do rababoo hadꞌyyt hẽ."

21 Ji kariw nꞌaa karom ji do bä paa ji Pꞌop Hagä Do basëëw hõm noo gó, tawꞌããts hẽ. Dooh ji hyb nꞌaa tón bä sa karom ji bahadoo do hyb nꞌaa. Ti hadoo né hẽ, ji kariw nꞌaa karẽn bä ta da hadoo ji do bä, ta karom ji nado wät hyb nꞌaa, tii bä tawꞌããts hẽ ji gadoo tii."

22 Ji kariw nꞌaa karom ji do bä paa ji Pꞌop Hagä Do basëëw hõm noo gó, ji Jesus edëëb kän hỹỹ kä nesaa do mahä̃nh, Jesus wë ji moo wät hyb nꞌaa kä. Kariw nꞌaa tamah do ji do bä paa ji Pꞌop Hagä Do naëënh noo gó, Kristo karom hado däk ji hỹỹ kä."

23 Takꞌëp Pꞌop Hagä Do bepaag hõm bë hyb nꞌaa bꞌaa kajatsëk do hã Jesus dajëp noo gó, ta karapee bë bahadoo hyb nꞌaa. Ti hyb nꞌaa bë anꞌoo manä ta wób bë ramejũũ. Ta wób ramejũũ Korĩn buuj sa hã rakanetꞌëë bok hyb nꞌaa, sa masuuj noo byyh ragahõg hõm hyb nꞌaa na-ããj hẽ. Ta ti ji moo wäd bä, baad ji Pꞌop Hagä Do gadoo, baad ji tagenꞌaak, sa nooh. Ta bahä̃nh rakarẽn ranꞌoo bä. Dooh te hub tado bä ta tii dꞌ mejũũ do sa kyyh. Ti hyb nꞌaa Paw-Ro mejũũ raky nadaheeh hyb nꞌaa ta ti hedoo do sa kyyh. Ji Pꞌop Hagä Do gadoo ji katꞌëë bä, ji kanatꞌëë bä na-ããj hẽ. Ji tagadoo Judah buuj ji do bä, ta wób buuj ji do bä na-ããj hẽ."

24 Ti hyb nꞌaa wakãn haa, bë marahud nä bä, bë ketꞌëë hõm bä, kariw nꞌaa mejũũ do bë do bä, kariw nꞌaa tamah do bë do bä bë Pꞌop Hagä Do basëëw hõm noo gó, tii da né hẽ bë babok.

"

25 Hỹỹ kä kanetëë nä do ky nꞌaa hã, bë eaanh doo, bë ỹ maherꞌood kän. Bë ỹ maherꞌoot doo, dooh Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do mejũũ do tado bä. Dooh ër hã tamejõ bä ta ti ky nꞌaa hã. Bë ỹ maherꞌoot, hã ỹỹ pé baad hadoo do ta ti ky nꞌaa hã. Jesus ky enyym do hyb nꞌaa hã ỹỹ, ỹ tahꞌyy ganꞌyyh. Ti hyb nꞌaa, baad ub ta ti ỹ herꞌoot doo."

26 Da hẽ nesaa do ji ahoop do hyb nꞌaa, hã ỹỹ pé tawꞌããts hẽ paawä dooh raketꞌëë bä kanetëë nä doo."

27 Tii dꞌ tado né paawä, ji ỹỹm nyy bä, tawꞌããts hẽ dooh ji mejõ hõm ji mahä̃nh. Ji ỹỹm nanyy nä bä, tawꞌããts hẽ dooh ji esóts bä ji ỹỹm panꞌaa, hã ỹỹ péh."

28 Ti hadoo né hẽ, ji katꞌëë bä, dooh nesaa do tado bä ta ti Pꞌop Hagä Do matym gó. Maruus katꞌëë bä, dooh na-ããj hẽ nesaa do tamoo wäd bä ta tii hã Pꞌop Hagä Do matym gó. Ti hadoo né hẽ, hajõng nesaa do ketꞌëë padëëk do rahoop da badäk hahỹỹ hã rababok bä. Ỹ karẽn paawä bë ỹ mo nꞌaa jesuu ta ti mahä̃nh.

"

29 Wakãn haa, hahỹỹ dꞌ ỹ hanäng péh: Edaa däk Jesus matëëh doo. Ti hyb nꞌaa tawꞌããts hẽ paawä ỹỹm enäh do tii hã hadꞌyyt hẽ nado rahꞌyyb padëëk hỹ jawén."

30 Tawꞌããts hẽ paawä hꞌyy ketón doo, tii hã hadꞌyyt hẽ nado rahꞌyyb padëëk hỹ jawén na-ããj hẽ. Tsebꞌee doo, tii hã hadꞌyyt hẽ nado rahꞌyyb padëëk hỹ jawén. Tawꞌããts hẽ sa ma hetsꞌẽẽ doo, sa ma hã hadꞌyyt hẽ nado rahꞌyyb padëëk."

31 Tawꞌããts hẽ badäk hahỹỹ hã hanäng do hã moo bok doo, tii hã rahꞌyyb padäg hadꞌyyt hẽ nado hỹ jawén. Ta tii da ỹ wén näng, gawatsik do hyb nꞌaa da badäk hahỹỹh, sahõnh hẽ ta hã hanäng do na-ããj hẽ.

"

32 Ỹ karẽn paawä bë hyb nꞌaa tón manä badäk hahỹỹ hã bë babok do hã. Kanetëë doo, Jesus genꞌaak do hã rahꞌyyb padëëk, ramoo bok, Jesus rahꞌyyb enꞌyym hyb nꞌaa."

33 Ajyy ỹỹm enäh doo, badäk hahỹỹ hã ji hawät do hã rahꞌyyb padëëk, sa ỹỹm rahꞌyyb enꞌyym hyb nꞌaa."

34 Pawóp hẽ hadoo do hã rahꞌyyb padäg kän. Sa ỹỹm, Jesus na-ããj hẽ rakarẽn rahꞌyyb enꞌyym. Ti hadoo ẽnh ỹỹj sa hã kä. Ỹỹj patug tema bong doo, maruus na-ããj hẽ, Jesus genꞌaak do hã rahꞌyyb padäg hadꞌyyt hẽ, tsyt hẽ, Jesus hã ub ramoo bok hyb nꞌaa sahõnh hẽ sa wë hanäng doo me. Ỹỹj patug enäh doo, badäk hahỹỹ hã ji hawät do hã rahꞌyyb padëëk, sa patug rahꞌyyb enꞌyym hyb nꞌaa."

35 Bë ỹ hꞌyy geꞌỹỹm hyb nꞌaa nado ỹ wén erih ta tii. Bë hyb nꞌaa né hẽ, baad tabadoo hyb nꞌaa bë hã, ỹ wén erii wät tii. Dooh Paw-Ro karẽn bä ji tahꞌyy geä̃m bä ji kanatëë hyb nꞌaa. Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä ji hã ji katëë hyb nꞌaa, ji katëë né hẽ. Baad Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do wë bë moo bok hyb nꞌaa bë tamasa tii hã. Ta hã hadꞌyyt hẽ ỹ karẽn bë hꞌyyb padäg. Dooh ỹ karẽn bä bë hꞌyyb panasꞌëëh péh.

"

36 Ajꞌyy see ta hꞌyyb gó taky hado bä ta ỹỹm panꞌaa hã: “Dooh baad tado bä ä̃m ỹ panꞌaa hã ỹ badꞌoo doo”, pꞌeets hẽ na-ããj hẽ tatabëëj däg bä ta jꞌooh baab nꞌaa tagatëë do panꞌaa, takarẽn bä tagatꞌëë bä, tawꞌããts hẽ raketëë né hẽ. Dooh nesaa do tado bä ta tii, Pꞌop Hagä Do matym gó. Hahỹỹ da na-ããj hẽ ji hajaa ji erii bä tii, ajꞌyy ky nꞌaa tado bä taherꞌoot doo: “Ajꞌyy see ta hꞌyyb gó taky hado bä ta ỹỹm panꞌaa hã: ‘Dooh baad tado bä ä̃m ỹ panꞌaa hã ỹ badꞌoo doo’, tanahaja bä tahꞌyy keba bä, takarẽn bä takatꞌëë bä, tawꞌããts hẽ raketëë né hẽ. Dooh nesaa tado bä tii, Pꞌop Hagä Do matym gó.”"

37 Ajꞌyy see ta daaj hẽ, ta wób mejũũ do nado kä tii, tahyb nꞌaa newë däg bä ta ỹỹm panꞌaa hã, taganatëë hyb nꞌaa, tahaja bä tahꞌyy keba bä, nyy dꞌ tabadꞌoo tahyb nꞌaa newë bä kä, tii bä tawꞌããts hẽ rakanetëë. Ti na-ããj hẽ baad hadoo do tamoo wät."

38 Ketꞌëë padëëk doo, baad né ti sa hã. Kanatëë doo kä, marahud kä, ti baad tabadꞌoo ỹỹm näng do mahä̃nh.

"

39 Tawꞌããts hẽ ỹỹnh katꞌëë däk doo, ta patug sii hadꞌyyt hẽ tabawäd kän tabedëp nä bä. Ta patug dajëb bä, ta jawén paa bä kä, tahajaa ta see hã takatꞌëë bä, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do see tado bä tii."

40 Hã ỹỹ péh, ta bahä̃nh baad ub ta hã takanatꞌëë wäd bä. Tii dꞌ né hẽ hã ỹỹ. Pꞌop Hagä Do Sahee hëp ỹỹ gó na-ããj hẽ tabawät. Ta wób sa hꞌyyb gó hadꞌyyt hẽ nado. Ti noo gó Korĩn panang bä ta wób raky sëm Paw-Ro herꞌoot doo. Sa hã, sa hꞌyyb gó hadꞌyyt hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee bawät. Sa hã hẽ rahꞌyy kasabꞌee. Pꞌop Hagä Do Sahee hëp ỹỹ gó na-ããj hẽ tabawät , Paw-Ro wén herꞌoot, terih do ranerꞌoot bä, raky nasëm hyb nꞌaa.

"

8

1 Kabarii rahꞌyy kahaꞌeeh do tä nꞌaa ky nꞌaa hã bë ỹ maherꞌoot hỹỹ kä. “Ër sahõnh hẽ, ër hꞌyy genäh, hajõng baad hadoo do ër wén hapäh”, näk bë wób. Te hub né hẽ paawä tii, ji hꞌyy kasabꞌee hajõng ji hapäh do anꞌoo bä! Tii dꞌ nado ji kamahä̃n doo. Ji kamahä̃n do ta wób tamasa."

2 Hꞌyy ganäng tedꞌoo doo, dooh tahꞌyy ganyy nä bä hehꞌäät ub."

3 Ti nado Pꞌop Hagä Do kamahä̃n doo. Pꞌop Hagä Do kamahä̃n ti ta tii.

"

4 Kabarii hã kanꞌoo däk do ky nꞌaa kä, ji awëë bä, ji nawëë bä. Dooh sa kabarii redëb bä ër hapäh. Jããm hẽ sét ub Pꞌop Hagä Doo. Dooh ta see péh."

5 Sa hã ti anyy né hẽ paawä sa hã kabajꞌaa pé badäk hahỹỹ hã, wë hã na-ããj hẽ, hajõõ né hẽ paawä sa hã pé kabajꞌaa doo, rawehꞌëëh do na-ããj hẽ,"

6 ër, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do hã kä sét ub Pꞌop Hagä Doo, ta Yb, sahõnh hẽ pahuunh doo, ta hyb nꞌaa ër babok doo. Jããm hẽ sét ub né hẽ Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo, Jesus Kristo, sahõnh hẽ mo hajꞌaa näng doo, papuuj gó ër babok hanoo doo.

"

7 Tii dꞌ tahado né paawä, dooh sahõnh hẽ rahapëë bä tii. Ta wób dooh ramabaan nä bä pooj jé rabahedꞌoo do paa kabarii hã rahꞌyy kaꞌeeh noo gó. Ti hyb nꞌaa, da hẽ na-ããj né hẽ, kabarii hã kanꞌoo däk do tä uuh rawëë bä, kabarii ratayy sa hã sa hꞌyyb gó. Tii bä sa hꞌyyb ky nꞌaa tapaa sa hã hẽ ta ti anꞌoo bä, dooh baad tado nä bä do hyb nꞌaa sa hꞌyyb."

8 Te hub né hẽ, ji awëh do hyb nꞌaa, ji nawëh do hyb nꞌaa nado ji Pꞌop Hagä Do wén gadoo. Ji nawëë bä, dooh ta wób sa yd jé ji hado däg bä Pꞌop Hagä Do matym gó. Ji awëë bä, dooh sa bahä̃nh ji do bä ta matym gó."

9 Ti hadoo né hẽ, sahõnh hẽ bë hajaa bë badꞌoo bë edoo né paawä, tawꞌããts hẽ bë hyb nꞌaa matakä bë babok do hã, baad Jesus ranahapäh nä do bë hꞌyyb natatuk hyb nꞌaa baad nadoo do hã."

10 Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do wób sa hã, dooh tawꞌããts hẽ tado bä ji awëë bä kabarii tä nꞌaa. Nayyw hẽ, daap hẽ sa hꞌyyb tym ky nꞌaa tapaa sa hã ramoo bok do hã. Õm ti hapäh, ji awëh do ji nawëh do hyb nꞌaa nado ji Pꞌop Hagä Do wén gadoo. Mahapäh na-ããj hẽ dooh kabarii redëb bä. Ti hadoo né hẽ õm rahapëë bä kabarii tób nꞌaa yt hã hawëh doo, mahꞌyyb metsä kän sa hã, rabawëh tii bä kä a nemuun kabarii hã kanꞌoo däk doo. Tii bä sa hꞌyyb ky nꞌaa tapa kän sa hã hẽ, rawëh do hyb nꞌaa sa hã ji nawëh doo."

11 Tii bä kä, a hỹỹj hadoo do baad hꞌyy kanaꞌeeh nä doo, ta hyb nꞌaa Kristo dajëp do tarejã däk mahajaa medꞌoo do hyb nꞌaa."

12 Ta tii da nesaa do mamoo wäd bä a hỹỹj hadoo do wë, ta hꞌyyb tym ta hã hẽ taky nꞌaa tapaa manꞌoo bä, tii bä da Kristo wë né hẽ nesaa do mamoo wäd däg kän!"

13 Ti hyb nꞌaa, ỹ awëh do tahꞌyyb tatug bä nesaa do hã hä̃j ỹ hadoo doo, dooh ỹ awëë wäd bä ta dab, hä̃j ỹỹ ỹ hꞌyyb natatuk hyb nꞌaa nesaa do hã.

"

9

1 Nepäh bë wób hã Jesus mejũũ do see ỹ do bä? Dooh ta wób mejũũ pé hã ỹỹ. Dooh gꞌeeh Jesus Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do ỹ hapëë wäd matym ỹỹ me? Hëp ỹ nꞌaa nado gꞌeeh Jesus hã bë hꞌyy kae däg kän?"

2 Jesus mejũũ do hehꞌäät ub ỹ nado bä paawä ta wób sa hã, bë hã kä Jesus mejũũ do né hẽ ỹỹh. Bë hã né hẽ ji hapäh Kristo mejũũ do né hẽ ỹỹh. Hëp ỹ nꞌaa Jesus hã bë hꞌyy kae däk do hyb nꞌaa.

"

3 Hahỹỹ da ỹ ky gadoo, hã ỹ hedoo do Jesus mejũũ do nado ỹỹh, hanäk doo:"

4 Dooh gꞌeeh ãã haja bä bë hanaa ãã gado bä ãã waa, ãã karẽn bä paawä?"

5 Dooh gꞌeeh tawꞌããts hẽ tado bä, ãã karẽn bä paawä, ãã rahadaa bä ji ỹỹm Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh doo, Jesus mejũũ do wób rabadꞌoo doo da? Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hỹỹj, Peed na-ããj hẽ rabadꞌoo doo da?"

6 Jããm hẽ gꞌeeh ỹỹh, Béh-Nabéh daheeh, ãã waa säm hã moo bok doo?

"

7 Dooh warahén ta daaj hẽ hepꞌaak pé ta waa! Ta sii moo wät do ti hepꞌaak. Joom danäh hã ẽnh? Ny hadoo do gꞌeeh joom danäh rananoo pé ta joom ag nepóh péh? Bꞌéé hagꞌããs doo ẽnh? Ny hadoo pé ti bꞌéé hagꞌããs do rananoo pé ta masããh bii gamyyj neëëk péh?"

8 Panyyg gó ỹ herꞌood wät doo, ỹ hadꞌyyt hẽ nado ti herꞌoot. Mosees ky nꞌaa jawꞌyyk doo gó tii da né hẽ takerih."

9 Hahỹỹ da Mosees ky nꞌaa jawꞌyyk doo: “Tawꞌããts hẽ ji anoo tiriig uuh tabawa booj yb hã, tiriig tahesꞌooj hõm do ta moo me. Dooh ji noo mawꞌyyd däg bä tanawa hyb nꞌaa.” Dew-Teronom 25.4 Jããm hẽ booj yb hyb nꞌaa gꞌeeh Pꞌop Hagä Do mejũũ ta tii?"

10 Ër hyb nꞌaa nado gꞌeeh ti taherꞌoot tii? Ỹỹ. Ër hyb nꞌaa né hẽ ta ti takerii däk. Booj yb takyyk doo me kꞌããts wapën doo, joom ag tahesꞌooj hõm do na-ããj hẽ, ramoo bok bä ragahëën joom ag uuh."

11 Ti hadoo ẽnh ãã hã. Pꞌop Hagä Do Sahee hã hana do bë hꞌyyb gó ãã ejoom hõm do hadoo. Jesus ky nꞌaa hanäm do sa hã tamaherꞌoot doo, sa hã tama metëëk doo, tahanäng pé tii. Ta bahä̃nh däg bë edoo däk, bë hanaa ãã gahëën bä hỹỹ kä ãã waa hedoo doo, ãã saroor hedoo doo?"

12 Ta wób bë mahang Jesus ky nꞌaa ma mehetëk doo, ta tii hã bë masa. Tawꞌããts hẽ nado gꞌeeh ti sa bahä̃nh ãã bë masaa paawä? Ti hadoo né hẽ, dooh noo gó ãã daab yb bä bë hã. Dooh. Hejooj né paawä ta ti ãã hã, ãã gadoo sahõnh hẽ ãã hã hejoonh doo, Kristo ky nꞌaa hanäm do ãã nahewaat hyb nꞌaa. Paw-Ro, Béh-Nabéh daheeh, dooh radaab yb bä Korĩn buuj hã. Takꞌëp ramoo bok sa waa säm hã, sa hã radaab nayyp hyb nꞌaa. Ti hyb nꞌaa, ta see pé noo gó rahoop baad nadoo doo.

"

13 Dooh gꞌeeh bë hapëë bä, Pꞌop Hagä Do tób nꞌaa hẽnh ramanaa do waa uuh ta yt moo hebꞌook do ragadoo sa waa panꞌaa? Ti hadoo ẽnh Pꞌop Hagä Do hã rama ejuu do tyng hã moo bꞌook doo. Pꞌop Hagä Do hã kanꞌoo däk do uuh sa tä."

14 Ti hadoo ẽnh Jesus ky nꞌaa hanäm do ma mehetëk do hã. Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do mejũũ, sa hã ma mehetꞌëëk do hanaa ragadoo sa waa hedoo doo, sa saroor hedoo doo."

15 Ti hado né paawä, dooh ta tii hã ỹ daab yb bä. Dooh na-ããj hẽ ta ti ỹ erii bä, ta tii hã ỹ bë masa hyb nꞌaa. Ỹ hꞌyy gadajang, bag hẽnh Jesus ky nꞌaa ỹ maherꞌoot do hyb nꞌaa. Dooh ỹ gahëën péh. Tawꞌããts hẽ paawä ỹ dajëp ta ti ỹ hꞌyy gadajang do rado hõm do pooj jé."

16 Dooh ỹ haja bä ỹ hꞌyy kasabé bä Jesus ky nꞌaa hanäm do ỹ maherꞌoot do hã. Pꞌop Hagä Do ỹ tamejũũ ỹ maherꞌoot hyb nꞌaa. Takꞌëp baad nado hã ỹỹ, ta ky nꞌaa ỹ naherꞌood bä ta wób sa hã."

17 Ỹ karẽn do hyb nꞌaa tado bä paawä ta ky nꞌaa ỹ herꞌoot doo, tii bä ỹ haja paawä ỹ gahëën bä ta säm. Dooh ti hyb nꞌaa tado bä. Ỹ Pꞌop Hagä Do mejũũ do hyb nꞌaa, hã ỹ tabanoo do hyb nꞌaa ta ky nꞌaa ỹ wén herꞌoot ta ky nꞌaa."

18 Ny hadoo ta säm hã ỹỹ? Jããm hẽ hahỹỹ kä ta säm: Ỹ tsebé doo, bag hẽnh Jesus ky nꞌaa hanäm do ỹ maherꞌoot do hyb nꞌaa. Ta ky nꞌaa hanäm do ỹ panäk bä, ỹ ma metëëk bä, dooh ỹ gahëën bä ỹ ramasa doo, dooh na-ããj hẽ ỹ mejõ bä ỹ ramasa, ỹ haja né paawä ỹ mejõ bä Jesus mejũũ do ỹ bahadoo do hyb nꞌaa.

"

19 Dooh ajyy hỹỹ kä hã ỹ mejũũ péh, sa hanaa ỹ ganadoo do hyb nꞌaa. Ti hadoo né hẽ, daj ỹ hẽ ỹ kanꞌoo däk, sahõnh hẽ sa karom ỹ bahadoo hyb nꞌaa, hajõk Jesus wë ỹ manaa hyb nꞌaa paawä."

20 Hahỹ ỹ hanäng pé tii: Judah buuj mahang ỹ awäd bä, sa da hado däk ỹỹh, Kristo wë ỹ manaa hyb nꞌaa Judah buuj. Judah buuj ky nꞌaa jawꞌyyk do tamanejõ né paawä hã ỹỹ, sa ky nꞌaa jawꞌyyk do ỹ ky daheeh, Judah buuj ky nꞌaa jawꞌyyk do ky dahꞌeeh do wób Kristo wë ỹ manaa hyb nꞌaa."

21 Judah buuj nadoo do Mosees ky nꞌaa jawꞌyyk do nahapäh do mahang ỹ awäd bä, sa da hadoo ỹ bahadoo, Jesus wë ỹ manaa hyb nꞌaa ta tii. Dooh Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa jawꞌyyk do ky nadaheeh do ỹ ado bä ti hyb nꞌaa. Kristo ky nꞌaa jawꞌyyk do ỹ ky dahé hadꞌyyt hẽ."

22 Baad hꞌyy ganehot nä do sa hã, sa da kedꞌoo né ỹỹh, baad rahꞌyy kadawꞌuuh hyb nꞌaa Jesus hã. Pooj jé 8.7 hã Paw-Ro herꞌoot ta ti hedoo do sa ky nꞌaa. Sa hꞌyyb ky nꞌaa tapaa näh, dooh baad Jesus hã rahꞌyy kadawuung nä bä do hyb nꞌaa. Sahõnh hẽ ta wób rababok doo da, ti kedꞌoo né ỹỹh, sa wób Jesus wë ỹ bedꞌëëp hyb nꞌaa."

23 Sahõnh hẽ ta tii da ỹ wén dꞌoo, Jesus ky nꞌaa hanäm do kahꞌũũm hyb nꞌaa, baad hadoo do ta hã hana do ỹ gadoo hyb nꞌaa sahõnh hẽ ta ti ky dahꞌeeh do sa nemuun.

"

24 Bë hapäh né hẽ, ratsyym kasä̃ bä kä, sahõnh hẽ rawajꞌaa né hẽ paawä, jããm hẽ sét hẽ gadoo ta säm, pooj jé kajaa doo. Tawꞌããts hẽ bë wajꞌaah do hadoo jꞌaa ketsë do wajaah doo da, ta säm bë gadoo hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do hanaa."

25 Sahõnh hẽ tsyym kasꞌỹỹ karꞌẽẽn doo, baad rahyb nꞌaa matakëë. Tii dꞌ rawén dꞌoo, jꞌaa ketsë do soog nꞌaa ragadoo hyb nꞌaa, karejã né paawä ti nayyw hẽ. Paw-Ro bawät noo gó, kasꞌỹỹ do jꞌaa ketsë do nuu hã radasooh ta soog bagꞌaad kapꞌõõj däk doo, tajꞌaa ketsë do heen nꞌaa. Nayyw hẽ tatsawyy jëng ta ti sa soog, nayyw hẽ takarejãã. Ti ky nꞌaa gó Paw-Ro maherꞌoot sa hã. Ëër kä, ër wén hyb nꞌaa matakëë, nahänh do säm ër gadoo hyb nꞌaa."

26 Ti hyb nꞌaa daap wajaah do nahado ỹỹh. Kepꞌuuk do daap hẽ hetuu do nahado ỹỹh."

27 Dooh. Hã ỹỹ hẽ ỹ ketuu hadoo, Baad takanꞌyyh tahanäng pé ti ta hã hẽ taketuu do hadoo . hup ỹỹ ỹ taky daheeh hyb nꞌaa. Tii da hã ỹỹ hẽ baad ỹ wén kanꞌyyh, ỹỹ kä ta säm ỹ nahasõg hõm hyb nꞌaa, ta wób sa hã ỹ maherꞌood wät, ỹ ma metꞌëëg wät do jawén paa bä Jesus ky nꞌaa hanäm doo.

"

10

1 Ỹ karẽn bë hyb nꞌaa newë hahỹ wakãn haa: Sahõnh hẽ ër wahë makũ rababok paa ta ti wanakud yt hã. Sahõnh hẽ rabatsëg hõm ta ti akajar “Hahiin Doo” häd näng doo."

2 Sahõnh hẽ nu kemuun bok hadoo wanakud gó, akajar gó na-ããj hẽ Mosees sa wahë nꞌaa tabahadoo bä kä."

3 Sahõnh hẽ paa rabawa sa waa Pꞌop Hagä Do hanaa. Banawäng hẽnh rababok noo gó Pꞌop Hagä Do anoo paa sa waa. Ta ti sa waa ramaneëënhManah."

4 Sahõnh hẽ paa rabeëëk naëng Pꞌop Hagä Do hanaa. Pä hada do hadoo sa hã, Pꞌop Hagä Do mo hajꞌaa gó ganyyh do hã naa rabeëëk. Kristo né hẽ paa ti pä."

5 Sahõnh hẽ tii dꞌ rabadoo né paawä, Pꞌop Hagä Do dooh tagenaag bä hajõk do sa hã. Ti hyb nꞌaa hajõk dejëp. Jé padꞌyyt hẽ banawäng doo bä sa kamag nꞌaa tawén nyy hõm.

"

6 Sahõnh hẽ ta ti bawäd wät, ër tama metëëk do heen nꞌaa, nesaa do hã ër hꞌyyb nadäg wät hyb nꞌaa, ta ti rabadꞌoo doo da."

7 Bë tametëëh, kabarii hã bë hꞌyyb panadëëk hyb nꞌaa, sa wób rabedꞌoo do paa da. Hahỹỹ da takerih ti ky nꞌaa: “Ehyy tꞌoonh mä rabawa, rabeëëk hyb nꞌaa. Tii bä mꞌ rabajäm, ramasꞌuunh”, Esodo 32.6 näng kerih do hã. Kabarii hã rahꞌyy kaꞌeeh do hyb nꞌaa ta tii dꞌ rabadꞌoo. Rejäm doo, ramasꞌuunh doo, sa ä̃j nadoo do sii tii. Isaraéw buuj nadoo do rabedꞌoo doo da rabadꞌoo."

8 Ër tametëëh, ji naỹỹh hyb nꞌaa ji ỹỹm nadoo do sii, ji patug nadoo do sii, sa wób rabedꞌoo do paa da. Ti noo gó né hẽ, sét adëb bä, 23 miw dejëp ta ti ramoo bok do hyb nꞌaa."

9 Pooj jé hawäd wät do ër tametëëh, Kristo ër manetyy hyb nꞌaa, sa wób rabedꞌoo do paa da. Rametyy do hyb nꞌaa radejëp awꞌyy tëg hajꞌaa mahỹỹj."

10 Bë hꞌyy kawapëën manä bë nu gabóg wë, sa wób rabedꞌoo do paa da. Dejëp tii, Pꞌop Hagä Do mejũũ do ããs anꞌoo bä.

"

11 Sahõnh hẽ ta ti bawäd wät paa ër wahë makũũ hã, ta ti ër tama metëëk do heen nꞌaa. Ta ti tawén kerii däk ëër, tagadëëg ub noo gó habok do tamaherꞌoot hyb nꞌaa, ër hyb nꞌaa matakëë hyb nꞌaa, baad ër kanꞌyyh hyb nꞌaa, rabedꞌoo do paa da ër nadꞌoo hyb nꞌaa."

12 Ti hyb nꞌaa, baad hawät tedꞌoo doo, tawꞌããts hẽ baad tahyb nꞌaa matakëë, nesaa do tamoo nawät hyb nꞌaa ta ti ramoo bok do paa da."

13 Bë hã kametyy doo, ji sahõnh hẽ hã kametyy do hadoo né hẽ tii. Dooh ta wób hã kametyy do bahä̃nh tado bä. Baad ji Pꞌop Hagä Do kamahä̃n hadꞌyyt hẽ. Dooh tahꞌyy gajëë hõm bä ji hã. Tahajaa né hẽ ta hã ji hꞌyy kasadëë bä. Dooh Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä ta bahä̃nh hadoo doo, bë nahajaa do bë tametyy. Kametyy do bë wë takajaa bä, bë da Pꞌop Hagä Do masa, bë bahajaa hyb nꞌaa baad bë kanꞌyyh doo.

"

14 Ti hyb nꞌaa kä, najis haa, tawꞌããts hẽ baad bë kanäh, kabarii hã bë hꞌyy kae mahä̃nh."

15 Baad hyb nꞌaa newëë do bëëh. Ti hyb nꞌaa, bë daaj hẽ bë hyb nꞌaa newë te hub tado bä hahỹ ỹ erih doo:"

16 Jesus majyyw heen nꞌaa, ta hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do ër jꞌaa etsë doo, ër beëëk bä, séd uuh hadꞌyyt hẽ ëër, Kristo majyyw ër gadoo bä. Pãw, Jesus hub heen nꞌaa ër ganebëëh bä, séd uuh hadꞌyyt hẽ ëër, Jesus hub ër gadoo bä."

17 Hajõõ né paawä ëër, sét né hẽ pãw ër awa doo, ti hyb nꞌaa séd uuh hadꞌyyt hẽ ëër."

18 Bë hyb nꞌaa newë Isaraéw buuj rabahedꞌoo doo. Pꞌop Hagä Do hã kanꞌoo däk do hawëh doo, séd hã rahꞌyy kata däk Pꞌop Hagä Do hã kanoo do hã."

19 Nyy dꞌ ỹ hanäng péh? Ji tayy ta tä kabarii hã ranꞌoo däk doo? Kabarii edëp ỹ hanäng pé gꞌeeh?"

20 Dooh. Hahỹỹ dꞌ ỹ hanäng pé tii: Kabarii hã Pꞌop Hagä Do sa hꞌyyb gó nahapäh do ranoo doo, karapꞌaar hꞌyyb nesaa do hã takanꞌoo däk né hẽ tii. Dooh Pꞌop Hagä Do hã takanꞌoo däg tii. Hahỹỹ da na-ããj hẽ ỹ herꞌoot: Dooh ỹ karẽn bä karapꞌaar hꞌyyb nesaa do wehꞌëëh do hꞌyyb hataa bë hado bä."

21 Dooh bë haja bä pawóp hã bë hꞌyyb däng bä. Dooh bë haja bä bë eëg bä Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do majyyw heen nꞌaa hood gó hanäng do uuh, karapꞌaar hꞌyyb nesaa do hã kanoo do uuh na-ããj hẽ! Dooh bë haja bä bë awa bä Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hub heen nꞌaa uuh, karapꞌaar hã kanꞌoo däk do na-ããj hẽ!"

22 Ta tii dꞌ bë adoo nä bä, bë karẽn apäh bë anoo Pꞌop Hagä Do hyb nꞌaa jewës, tahꞌyy kawajããn bë wë? Pꞌop Hagä Do bahä̃nh bë edꞌoo gꞌeeh bëëh?

"

23 “Sahõnh hẽ ji karẽn do ji hajaa ji moo wäd bä. Dooh ky nꞌaa jawꞌyyk do ji moo geꞌỹỹm péh”, näk bë wób. Te hub né paawä tii, dooh sahõnh hẽ baad ub ji hã. Sahõnh hẽ ji karẽn do ji haja né paawä ji moo wät, dooh hajaa pé geꞌỹỹm pé paawä, dooh sahõnh hẽ ji hã masa pé Pꞌop Hagä Do karẽn doo da ji bawät do hã."

24 Dooh ji karẽn do jawén ji awäd bä. Ta wób sa wë baad hadoo doo, ti né hẽ bë moo booh.

"

25 Tawꞌããts hẽ hahỹỹ da bë badꞌoo: Bë awëë sahõnh hẽ rahesäm doo hẽnh naa. Bë eaaj manä nꞌyy hẽnh naa tii. Bë anꞌoo manä bë hꞌyyb bë taky nꞌaa tapa ta ti hyb nꞌaa."

26 Ta tii dꞌ ỹ wén edoo, hahỹỹ da Pꞌop Hagä Do kyy kerih do hyb nꞌaa: “Badäk hahỹỹh, sahõnh hẽ ta hã hanäng do na-ããj hẽ, Pꞌop Hagä Do ma.” Saaw-Mo 24.1. Sahõnh hẽ Pꞌop Hagä Do hanaa tahanäng pé tii. Ti hyb nꞌaa tahajaa ji awëë bä sahõnh hẽ.

"

27 Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh do õm tatsyyd bä ta tób hẽnh ta sii mabawëh hyb nꞌaa, makarẽn bä ti mabahõm. Tawꞌããts hẽ mawëë sahõnh hẽ. Manꞌoo manä a hꞌyyb õm taky nꞌaa tapa ta ti hyb nꞌaa."

28 Hỹỹ kä, hahỹỹ dꞌ bë ramaherꞌood bä paawä: “Hahỹ kabarii hã kanꞌoo däk do hahỹ ji tä”, raherꞌood bä, mawëë manä dꞌ tii bä, õm ajꞌyy maherꞌoot do hyb nꞌaa, ji hꞌyyb ji taky nꞌaa tapaa do hyb nꞌaa na-ããj hẽ."

29 Ta see hꞌyyb hyb nꞌaa ti ỹ bedoo, a hꞌyyb hyb nꞌaa nado. Bë anꞌoo manä bë hꞌyyb bë taky nꞌaa tapa, ỹ hanäng. Hahỹỹ da apäh bë kyyh hã ỹỹ: “Hꞌëëd hyb nꞌaa ỹ anꞌoo bä ta see hꞌyyb ỹ taky nꞌaa tapaa ỹ natayy do hyb nꞌaa, ỹ awëh do hyb nꞌaa?"

30 Ỹ awëë bä tä ỹỹ, ta hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do hã ỹ ky nꞌaa etsꞌẽẽ wät doo, hꞌëëd hyb nꞌaa ỹ raky nꞌaa tapaa, Pꞌop Hagä Do wë tsebé doo me ỹ bawëh do hyb nꞌaa?”, näng apäh bë kyyh."

31 Hahỹỹ da këh ỹ bë hã: Tawꞌããts hẽ Pꞌop Hagä Do bë wehꞌëëh sahõnh hẽ bë moo bok do hã, bë awëë bä, bë eëg bä na-ããj hẽ."

32 Bë moo boo manä baad nadoo do hã ta wób hꞌyyb tatuk doo, Judah buuj rado bä, Judah buuj nadoo do rado bä, Pꞌop Hagä Do karapee bë panang bä habong do rado bä na-ããj hẽ."

33 Ỹ badꞌoo doo da né hẽ, sahõnh hẽ ta wób ỹ hꞌyyb enꞌyym doo da bë badꞌoo. Hã ỹỹ hẽ ỹ hꞌyy kenꞌyym do jawén nado ỹ bawät. Baad hadoo do ti ỹ karẽn ta wób sa hã, sa hꞌyyb tym bedëp hyb nꞌaa Jesus Kristo wë kä.

"

11

1 Tawꞌããts hẽ ỹ bawät doo da bë babok, Kristo bawät doo da ỹ bawät do hadoo.

"

2 Ỹ tsebé bë hã, ỹ bë hyb nꞌaa esꞌee hadꞌyyt hẽ do hyb nꞌaa. Ỹ tsebé na-ããj hẽ, bë ỹ ma metꞌëëg wät do bë ky daheeh do hyb nꞌaa."

3 Ti hadoo né hẽ, hahỹ ỹ karẽn bë bahapäh: Kristo, sahõnh hẽ ajyy sa nu gabóg. Ajyy, ỹỹj sa nu gabóg. Pꞌop Hagä Doo, Kristo nu gabóg."

4 Ajyy sa nu kajesuu doo me raky nꞌaa etsꞌẽẽ bä, sa nuu kajesuu doo me Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ratabëëj bä na-ããj hẽ, Kristo, sa nu gabóg, dooh rawehëë bä tii hã."

5 Ỹỹj kä raky nꞌaa etsꞌẽẽ bä, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ratabëëj bä na-ããj hẽ, sa nuu ranajesu bä, sa patug, sa nu gabóg, dooh rawehëë bä tii hã. Ỹỹj sa nuu rahab wät do hadoo tii, tanu mebyng do heen nꞌaa tii. Paw-Ro bawät noo gó, Korĩn panang bä rahap ỹỹj sa nuuh, nesaa do ramoo boo bä. Tii dꞌ rawén dꞌoo, ranu mebyng hyb nꞌaa."

6 Ỹỹnh nu kanajesuu doo, tawꞌããts hẽ ta sëën tagekꞌãã bëëh. Tanu meby nꞌaa nyy bä ỹỹj hã sa sëën ragekãã doo, rahab bëëh doo, tawꞌããts hẽ sa nuu rajesuu."

7 Ta da hadoo Pꞌop Hagä Do pahuunh ajꞌyy. Ajyy sa hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do kawehëë däk. Ti hyb nꞌaa, ajyy dooh ranu kajesu bä Jesus hyb nꞌaa rakahetꞌaa bä. Ỹỹj sa hã kä, sa hyb nꞌaa ajyy rakawehëë padëëk. Tii dꞌ tahadoo do hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ ranu kajesuu Jesus hyb nꞌaa ji kahetꞌaa bä."

8 Ỹỹnh hanaa nado ajꞌyy. Ajꞌyy tahana ti ỹỹnh."

9 Ỹỹnh hyb nꞌaa nado ajꞌyy kapahuuj kän. Ỹỹnh kapahuuj wät ajꞌyy hyb nꞌaa."

10 Ti hyb nꞌaa né hẽ, ããs rahapäh do hyb nꞌaa na-ããj hẽ, tawꞌããts hẽ ỹỹj ranu kajesuu hyb nꞌaa jawyk do heen nꞌaa."

11 Tii dꞌ tahado né paawä, Jesus, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do matym gó, sa mꞌaa hẽnh nado ỹỹj ajyy sa mahä̃nh. Ti hadoo ẽnh ajyy sa hã. Sa mꞌaa hẽnh nado ỹỹj sa mahä̃nh."

12 Ta ti ỹ wén herꞌoot, ajꞌyy hanaa ỹỹnh ganyyh doo da, ỹỹj hanaa ajyy na-ããj hẽ tii dꞌ raganyyh. Sahõnh hẽ ta ti tabana Pꞌop Hagä Do hanaa.

"

13 Bë hyb nꞌaa newë baad tado bä, Jesus hyb nꞌaa ji kahetꞌaa bä, ỹỹj raky nꞌaa etsꞌẽẽ bä sa nuu kanajesuu doo me."

14 Badäk hahỹỹ hã ji badꞌoo doo, Pꞌop Hagä Do anoo doo, ti na-ããj hẽ tametëëh hahỹỹh: Baad nado ajyy sa hã sa sëën dewëët doo me raboo bä. Sëën dewëët do ajyy hã tawanehꞌëëh do hajꞌaa."

15 Sëën dewëët doo, ỹỹj sa hetsó ti ta tii. Pꞌop Hagä Do anꞌoo däk ti sa hã, sa nu jesuu nꞌaa."

16 Ta ti hedoo do pꞌãã karẽn do ky kedꞌaak do hã hahỹỹ da ỹ baherꞌoot: Dooh ta see mo nꞌaa me ãã adoo bä, Pꞌop Hagä Do hã hꞌyy kaꞌeeh do panang wób hẽnh habok do na-ããj hẽ, dooh ta see mo nꞌaa me rabahedꞌoo Jesus hyb nꞌaa rakahetꞌaa bä.

"

17 Hahỹỹ hã bë ỹ metëëk doo, dooh bë hã ỹ jꞌaa etsëë bä. Ta tii dꞌ ỹ wén herꞌoot, tegꞌyys baad nadoo do bë kahetꞌaa bä."

18 Pooj jé ỹ ky nꞌaa napäh, dooh mꞌ séd hã bë hꞌyyb hedo bä. Bë mꞌ hꞌyy ketyn hõm bë kahetꞌaa bä. Ta mahang ỹ ky daheeh ỹ rapanäk doo."

19 (Dooh ji ky sëëw its bä! Tawꞌããts hẽ bë hꞌyy ketyn hõm, Pꞌop Hagä Do matym gó baad hadoo do bë mahang habong do rakametä däk hyb nꞌaa.)"

20 Bë kahetꞌaa bä, dooh Jesus ji hyb nꞌaa esee do waa nꞌaa tado wäd bä bë awa doo."

21 Bë awa bä, dooh mꞌ bë gadaa bä ta wób. Sa pooj jé bë karẽn bë bawa bë waa. Ti hyb nꞌaa, ta wób rabasꞌaah nä bä, ta wób aꞌoom kän ta bahä̃nh reëëk do hajꞌaa."

22 Dooh gꞌeeh bë tób enä bä, bë yd wa péh, bë yd eëëk péh? Bë ty nꞌaa gesꞌyyk Pꞌop Hagä Do hã hꞌyy kaꞌeeh do kahetꞌaa doo. Bë nu mebꞌyyh kasꞌuut do bë mahang habong doo. Nyy da këh ỹ bë hã? Bë ỹ jꞌaa etsë gꞌee da ta tii da bë badꞌoo do hyb nꞌaa? Dooh. Dooh né hẽ bë ỹ jꞌaa etsëë bä.

"

23 Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hanaa ỹ gadoo doo, ti né hẽ ti ỹ tabëj wät do bë hã. Hahỹ né hẽ ti ỹ gadoo ta ky nꞌaa: Jesus, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo, atsëm, ta majĩĩ moo gó takahaëënh noo gó, tabado däk pãw,"

24 ti mꞌ ta hyb nꞌaa taky nꞌaa etsꞌẽẽ wät do jawén paa bä, taganabäh hõm, ti mꞌ taky hadoo: “Hup ỹỹ, bë hyb nꞌaa ỹ anꞌoo däk do heen nꞌaa hahỹỹh. Hahỹỹ da dꞌ bë badꞌoo, ỹ bë hyb nꞌaa esee do hyb nꞌaa”, näng mäh."

25 Ti hadoo ẽnh, rabawëh, rabawa do jawén paa bä, Jesus bado däk ẽnh uwa bëëh hood ti mꞌ taky hadoo: “Majyw ỹỹ, ỹ anoo do ỹ dajëp noo gó heen nꞌaa hahỹỹh. Papuuj sahõnh hã Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa enooh do tii kä. Hỹ jawén majyw ỹ hyb nꞌaa ji tagadoo Pꞌop Hagä Do ky däng. Pꞌooj ub Mosees sa hã Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa enooh doo, bꞌéé majyyw ta heen nꞌaa. Papuuj hahỹ ji hã Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa enooh doo. Hahỹ bë eëg hadꞌyyt bä hỹ jawén, tii dꞌ bë badꞌoo ỹ bë hyb nꞌaa esee hyb nꞌaa”, näng mä Jesus."

26 Ta ti pãw bë awa bä, ta ti ta hood gabuuj uuh bë eëg bä, bë herꞌood hõm Jesus dajëp do ky nꞌaa pꞌaa hẽnh tamatëëh bä kä.

"

27 Ti hyb nꞌaa, daap hẽ ta ti pãw hawa doo, ta ti Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do majyyw heen nꞌaa hood gó hanäng do uuh heëëk doo, nesaa do tamoo wäd däk tii hã Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hub wë, ta majyyw wë na-ããj hẽ."

28 Tawꞌããts hẽ ji daaj hẽ ji hꞌyyb ji hyb nꞌaa newë bä baad tado bä pãw uuh ji awa do pooj jé, majyyw heen nꞌaa ji eëëk do pooj jé."

29 Hahỹ hyb nꞌaa ta ti ỹ wén herꞌoot: Daap hẽ ji awa bä, daap hẽ ji eëg bä, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do hub ky nꞌaa ti ji hyb nꞌaa nanewë bä, ji daaj hẽ ji ky nꞌaa katakyyk baad nadoo doo me."

30 Ti hyb nꞌaa né hẽ hajõk bë mahang nahejooj boo, hajõk bë mahang nahëë enäh, ta wób dejëp."

31 Jesus heen nꞌaa ër gadoo do pooj jé ër daaj hẽ ër hyb nꞌaa newë bä baad ër hꞌyyb tado bä, dooh tii bä ër Pꞌop Hagä Do rejã bä."

32 Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do ër hã taky nꞌaa etyy bä, nesaa do tanoo ër hã ër tama metëëk hyb nꞌaa, badäk hahỹỹ hã habong do ta hã hꞌyy kanaꞌeeh do sa nemuun ër tanarejãã hyb nꞌaa ta jawén kä.

"

33 Ta tii kä, wakãn haa, tawꞌããts hẽ bë gada ta wób, bë kahetꞌaa bä Jesus heen nꞌaa bë bawa hyb nꞌaa."

34 Bë basꞌaah bä, tawꞌããts hẽ bë tób yt hẽ bë bawa séd hã bë kahetꞌaa do pooj jé Jesus heen nꞌaa bë tabꞌëës hyb nꞌaa, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa netyy hyb nꞌaa nesaa do bë hã.

Ỹ kajaa bä kä, ky nꞌaa see ỹ baherꞌoot bë hã.

"

12

1 Hỹỹ kä wakãn haa, baad ỹ karẽn bë bahapäh Pꞌop Hagä Do Sahee hejój gó ji hajaa doo."

2 Bë hapäh, pꞌooj ub, Jesus hã bë hꞌyy kanaꞌeeh nä noo gó, ta sꞌee hẽnh bë rahꞌyyb mahũũm hadꞌyyt hẽ, kabarii nedëp do hã bë hꞌyy kaꞌeeh hyb nꞌaa."

3 Ti hyb nꞌaa ỹ karẽn bë bahapäh hahỹỹh: Pꞌop Hagä Do Sahee hejój gó herꞌoot doo, dooh Jesus taky nꞌaa wasꞌee bä. Dooh na-ããj hẽ ji haja bä, “Jesus né hẽ ti Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo”, ji herꞌood bä Pꞌop Hagä Do Sahee hejój gó tanado bä ji hã.

"

4 Ti anäng hajõng ta wób hedoo do ji hajaa ji moo wät doo, Pꞌop Hagä Do Sahee anoo doo. Sét né hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee tahana tii hã."

5 Ti anäng ta wób hajõng ji mamasa doo. Ti hadoo né hẽ, jããm né hẽ sét ub Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo, ër wë moo wät doo."

6 Ti anäng hajõng ta wób ji hajaa ji moo wät doo. Ti hadoo né hẽ, sét ub ti Pꞌop Hagä Do ta ti ji hã hanoo doo, ta tii me ta wë ji moo wät hyb nꞌaa."

7 Pꞌop Hagä Do Sahee hã hana doo, sahõnh hã takanꞌoo däk sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do tamasa hyb nꞌaa."

8 Ta see hã Pꞌop Hagä Do Sahee anoo takꞌëp hajaa doo me ta wób tamaherꞌoot hyb nꞌaa. Ta see hã Pꞌop Hagä Do Sahee anoo hꞌyy ganäng doo me ta wób tamaherꞌoot hyb nꞌaa."

9 Pꞌop Hagä Do Sahee, sét hadoo doo, anoo ta see hã baad tahꞌyy kaꞌeeh hyb nꞌaa. Ta see hã tabanoo ta wób tabaheso hyb nꞌaa."

10 Ta see hã Pꞌop Hagä Do Sahee anoo ta hejój me tapehuunh hyb nꞌaa. Ta see hã tabanoo Pꞌop Hagä Do kyyh tabaherꞌoot hyb nꞌaa. Ta see hã tabanoo tabahapäh hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do Sahee tado bä, sahee see tado bä ti herꞌoot doo. Ta see hã tabanoo kyy wób me, ji hꞌyy kanadawꞌuuh doo me, tabaherꞌoot hyb nꞌaa. Ta see hã tabanoo kyy wób me kaherꞌoot do tatabꞌëës hyb nꞌaa maa newꞌëë do sa hã."

11 Sét né hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee sahõnh hẽ ta ti hanoo doo. Tahꞌyyb däng doo da né hẽ sahõnh hẽ sa hã tabanoo tii.

"

12 Hajõõ né paawä ji hã, ji noo hedoo doo, ji nabuuj hedoo doo, ji matym hedoo doo, ji moo hedoo doo, ji tsyym hedoo doo, sét né hẽ ji. Ti hadoo ẽnh Kristo hã, Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh do sa hã."

13 Ër wób, Judah buuj. Ër wób, ta wób buuj. Ër wób, ta wób sa karom hedoo doo. Ër wób, kariw nꞌaa temah doo. Tii dꞌ tahado né paawä, ër nu kemuun bong Pꞌop Hagä Do Sahee anꞌoo bä, sét Jesus hub hadoo ër bahadoo hyb nꞌaa. Sét né hẽ ti Pꞌop Hagä Do Sahee ër gadoo doo.

"

14 Hajõng né hẽ ji hã hanäng do ji uuh. Sét uuh hadꞌyyt nado ji uuh."

15 Ji tsyym ky hado bä paawä: “Ta moo ỹ nadoo do hyb nꞌaa, dooh ta uuh ỹ do bä”, ji uuh hadꞌyyt né hẽ tii, ta ti edo né paawä."

16 Ji nabuuj ky hado bä paawä: “Ta matym see ỹ nadoo do hyb nꞌaa, dooh ta uuh ỹ do bä”, ji uuh hadꞌyyt né hẽ tii, ta ti edo né paawä."

17 Sahõnh hẽ ji hã hanäng do ji matym tado bä paawä, nyy da paawä ji maa newëë tii bä? Sahõnh hẽ ji hã hanäng do ji nabuuj tado bä paawä, nyy da ji matsehỹỹk tii bä?"

18 Sahõnh hẽ ji hã hanäng do ji uuh Pꞌop Hagä Do batꞌëëg hõm ji hã, tahꞌyyb däng doo da."

19 Séd uuh hadꞌyyt hẽ tado bä paawä ji hã, dooh paawä ji hub hadꞌyyt hẽ tado bä."

20 Hahỹỹ da né hẽ: Hajõng né paawä ji hã hanäng do ji uuh, sét né hẽ ji.

"

21 Ji matym dooh tahaja bä taky hado bä ji moo hã: “Dooh hyb nꞌaa õm ỹ karẽn péh.” Dooh na-ããj hẽ ji moo haja bä ji tsyym hã taky hado bä: “Dooh hyb nꞌaa õm ỹ karẽn péh.”"

22 Ta ti ji hã hanäng do uuh nahejooj is doo, ti né hẽ ti baad ji karẽn up doo."

23 Ji uuh ji hã ky nꞌaa netsëëh doo, baad ji wehꞌëëh. Ta wób hã ji manetëëh doo, baad ji banꞌyyh."

24 Ji uuh wób ji metëëh doo, dooh hyb nꞌaa baad ji banꞌyyh péh. Baad Pꞌop Hagä Do benyyw hõm ji hã hanäng doo, ta ti ji hã hãd ky nꞌaa netsëëh hedoo do rakawehëë däk hyb nꞌaa."

25 Tii da tawén dꞌoo, ji hã takanetyn hõm hyb nꞌaa, sahõnh hẽ ji hã hanäng do séd demuun baad rakahagꞌããs hyb nꞌaa na-ããj hẽ."

26 Sét hẽ ji hã hanäng do ji uuh nesaa do tahob bä, sahõnh hẽ séd demuun rabahoop. Ta see ji uuh kawehëë däg bä, sahõnh hẽ ji uuh wób tawꞌããts hẽ sa hã.

"

27 Bë sahõnh hẽ, Kristo hub hadoo bëëh. Sét kenꞌyyh bëëh, ta uuh hadoo."

28 Jesus Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh do sa mahang Pꞌop Hagä Do banoo, pooj jé Jesus mejũũ do rabadꞌoo doo. Ta jawén ta ky nꞌaa herot doo. Ta jawén ta ky nꞌaa ma mehetëk doo. Ta jawén rapehuunh do hajꞌaa doo, ta wób rabaheso hajaa doo, ta wób masa doo, ta wób hꞌyyb mahũũm nꞌaa hedoo doo, kyy wób ji hꞌyy kanadawꞌuuh do hajaa herꞌoot do na-ããj hẽ."

29 Sahõnh hẽ gꞌeeh Jesus mejũũ do hadꞌyyt hẽ? Sahõnh hẽ gꞌeeh ta ky nꞌaa rod hadꞌyyt hẽ? Sahõnh hẽ gꞌeeh ta ky nꞌaa ma mehetëk do hadꞌyyt hẽ? Sahõnh hẽ gꞌeeh rabahajaa rapehuuj hadꞌyyt hẽ?"

30 Sahõnh hẽ gꞌeeh rahajaa ta wób rabaheso? Sahõnh hẽ gꞌeeh kyy wób rahajaa rerꞌood bä? Sahõnh hẽ gꞌeeh rahajaa kyy wób me kaherꞌoot do ratabëj bä?"

31 Dooh. Tawꞌããts hẽ ji hajaa do Pꞌop Hagä Do Sahee ji hã hanoo do ta bahä̃nh hadꞌop do hã, ta wób masa do hã, bë hꞌyyb padäg. Pooj jé dó bë ỹ metëëh hỹỹ kä sahõnh hẽ ta bahä̃nh baad hadoo doo:

"

13

1 Ajyy sa kyy me, ããs sa kyy me na-ããj hẽ ỹ haja bä né paawä ỹ herꞌood bä, ỹ kamanahä̃n bä paawä, dooh tawꞌããts hẽ tado bä. Jããm hẽ sapaar redas do ky hado däk ỹ tii bä."

2 Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ỹ haja bä né paawä ỹ maherꞌood bä, Pꞌop Hagä Do Sahee hã ỹ tabanoo do hyb nꞌaa tii, ji nahapäh do hã ỹ hꞌyy ganyy bä paawä, sahõnh hẽ ỹ hapëë bä paawä, takꞌëp ỹ hꞌyy kaꞌeeh do hyb nꞌaa waëë hã ỹ haja bä paawä ỹ mejõ bä takahỹỹd häng, ta wób ỹ kamanahä̃n bä paawä, daap paawä ỹỹh."

3 Sahõnh hẽ wë ỹ hanäng do kasꞌuut do sa hã ỹ anꞌoo bä paawä, daj ỹỹ hẽ paawä ỹ kanꞌoo däk ỹ rabaju tëë, ỹ kamanahä̃n bä, daap paawä ti hã ỹỹ.

"

4 Kamahä̃n do kanejä̃g. Kamahä̃n do ky enyym. Dooh tahꞌyy kajewëëts bä. Dooh ta hã hẽ tajꞌaa etsëë bä. Dooh takasabé bä."

5 Tawanehꞌëëh do nado. Dooh ta daaj hẽ takarẽn do jawén tawäd bä. Dooh nayyw hẽ takawajꞌããn bä. Dooh tahꞌyy gaẽẽj bä ta wób sa wë."

6 Dooh tatsebee bä baad nadoo do hã. Baad hadoo do hyb nꞌaa tatsebé."

7 Kamahä̃n doo, dooh tahꞌyy gajëë hõm bä. Ta wób hã tahꞌyyb eeh hadꞌyyt hẽ. Tagadaa hadꞌyyt hẽ. Hꞌyyb jawyk doo gó sahõnh hẽ tagadoo.

"

8 Kamahä̃n doo, dooh tahëëj bä. Tii dꞌ nado Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ji herꞌoot do ji hajaa doo, kyy wób ji hꞌyy kanadawꞌuuh do ji hajaa ji herꞌoot doo, ji hapäh do na-ããj hẽ. Ahänh da tii."

9 Da hẽ ji hapäh doo, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ji hajaa ji herꞌoot do na-ããj hẽ, ta uuh ub tii."

10 Baad hadꞌop do hehꞌäät do kaja bä kä, tii bä kä, dooh hyb nꞌaa ji karẽn wät pé ta uuh hadoo doo."

11 Hahỹ hadoo tii: Ỹ karapee noo gó, karepé raberꞌoot doo da ỹ berꞌoot paah, karepé rahyb nꞌaa newëë doo da ỹ hyb nꞌaa newëë paah. Ỹ wahꞌëë wät bä kä ỹ eréd hõm ta ti karapee ỹ hꞌyyb hadoo do paah."

12 Da hẽ, dooh baad ër hapëë nä bä Pꞌop Hagä Doo, japow gó ji hegꞌããs do hadoo. Ta jawén da ër bahapäh baad ub kä, hehꞌäät kä. Da hẽ, jããm hẽ ta uuh ỹ bahapäh. Ta jawén da, sahõnh hẽ ỹ bahapäh ta hã, ỹ Pꞌop Hagä Do hapäh doo da né hẽ.

"

13 Hỹỹ kä tamawoob hẽ hadoo do ti haym: Ji hꞌyy kaꞌeeh doo, ji gada doo, ji kamahä̃n doo. Ji kamahä̃n doo, sa bahä̃nh baad hadꞌop do tii.

"

14

1 Tawꞌããts hẽ kamahä̃n do hã baad bë hꞌyyb padäg. Tawꞌããts hẽ Pꞌop Hagä Do Sahee hã hana do ji hajaa do hã bë hꞌyyb padäg na-ããj hẽ. Pooj jé, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ji hajaa ji herꞌoot do hã baad ub bë hꞌyyb padäg."

2 Hahỹ hyb nꞌaa ta ti ỹ wén herꞌoot: Kyy wób me herꞌoot doo, dooh ta wób tamaherꞌood bä. Pꞌop Hagä Do sii taberꞌoot tii hã. Dooh maa napäh pé ta ti taherꞌoot doo. Ji nahapäh do ky nꞌaa taherꞌoot tii, Pꞌop Hagä Do Sahee anꞌoo bä."

3 Tii dꞌ nado Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa herꞌoot do hã. Ta wób hã ti ramaherꞌoot. Ta ti ji tamasa, ji hꞌyy kaꞌeeh do kahꞌũũm hyb nꞌaa. Ji tamaherꞌoot, baad ji bawät hyb nꞌaa. Ji tahꞌyyb enꞌyym."

4 Kyy wób me herꞌoot doo, ta daaj hẽ, ta hã hẽ takamasa tii, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa kahꞌũũm hyb nꞌaa ta hꞌyyb gó. Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa herꞌoot do tamasa ta wób, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa sa hꞌyyb gó takahꞌũũm hyb nꞌaa."

5 Ỹ karẽn paawä sahõnh hẽ bëëh, bë bahajaa kyy wób me bë baherꞌoot. Ti hadoo né hẽ, takꞌëp ỹ karẽn Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa bë herꞌoot. Kyy wób me kaherꞌoot do bahä̃nh baad hadoo Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa herꞌoot doo. Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ji herꞌoot do baad ub tawén doo, kyy wób me kaherꞌoot do bahä̃nh, hajõng tamasa do hyb nꞌaa. Kyy wób me kaherꞌoot doo, ta ky nꞌaa nyy dꞌ tahanäng pé ji herꞌood bä, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do kahetꞌaa do ramaa napäh hyb nꞌaa, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa sa hꞌyyb gó kahꞌũũm hyb nꞌaa, ti na-ããj hẽ baad ub.

"

6 Ti hyb nꞌaa wakãn haa, bë wë ỹ kajaa bä, kyy wób me bë ỹ maherꞌood bä paawä, nyy dꞌ paawä bë tamasa tii? Dooh paawä bë tamasaa bä. Hã ỹ Pꞌop Hagä Do metëëh doo, ji hajaa do ky nꞌaa, Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa, ji ma metëëk do ky nꞌaa bë ỹ maherꞌoot do na-ããj hẽ, ti bë tamasa."

7 Ji gamehỹỹh do ky nꞌaa me, ji etẽn do ky nꞌaa me na-ããj hẽ tii dꞌ bë ỹ metëëh ỹ hanäng pé tii, ta ti hedëp do nado né paawä. Baad ranetẽn bä, baad ragamanehä̃ bä, nyy da ta wób rabahapäh ti tehꞌũũm doo?"

8 Ti hadoo né hẽ torõm-bet häd näng do hã. Nyy da gꞌeeh warahén rahꞌyy genä bä kanebꞌooh doo hẽnh tanaëëj bä, baad torõm-bet ragamanehä̃ bä?"

9 Ti hadoo né hẽ bë hã. Kyy wób me ta wób bë maherꞌood bä, nyy da ramaa napäh ta ti ky nꞌaa, nyy dꞌ tahanäng péh? Daap hẽ ti bë baherꞌoot kyy wób me."

10 Hajõng ti anäng kyyh badäk hahỹỹ hã. Baad ub sahõnh hẽ tii, maa napäh do sa hã."

11 Ỹ kyy maa nanapäh doo, ta tii hã, ỹ ta sꞌee hẽnh naa, ta sꞌee hẽnh naa ỹ ta hã."

12 Ti hadoo né hẽ bë hã. Takꞌëp bë karẽn Pꞌop Hagä Do Sahee hana do bë gado bä do hyb nꞌaa, tawꞌããts hẽ bë hꞌyyb padäg sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do masa do hã.

"

13 Ti hyb nꞌaa kyy wób hajꞌaa doo, tawꞌããts hẽ raky nꞌaa etsẽẽ Pꞌop Hagä Do hã, tabanoo hyb nꞌaa na-ããj hẽ sa hã rabahajaa hyb nꞌaa ratabꞌëës do nyy dꞌ tahanäng pé tii."

14 Kyy wób me Pꞌop Hagä Do hã ỹ ky nꞌaa etsẽẽ bä, hëp ỹ tym ti ky nꞌaa etsẽẽ. Dooh ỹ hapäh pé ỹ herꞌoot doo."

15 Nyy dꞌ ỹ badꞌoo ti tahado bä? Hahỹỹ da ỹ badꞌoo: Ỹ da ky nꞌaa etsẽẽ hëp ỹ tym me, ỹ hapäh doo me na-ããj hẽ da ỹ ky nꞌaa etsẽẽ. Pꞌop Hagä Do ỹ ma ejäm da hëp ỹ tym me, ỹ hapäh doo me na-ããj hẽ."

16 Jããm hẽ a hꞌyyb tym gó Pꞌop Hagä Do majꞌaa etsëë bä, nyy da õm raky masa ranahapëë bä maherꞌoot doo?"

17 Baad né paawä Pꞌop Hagä Do majꞌaa etsë, kyy wób me maherꞌoot doo, dooh ta wób tamasaa bä rahꞌyy kaꞌeeh do kahꞌũũm hyb nꞌaa.

"

18 Pꞌop Hagä Do ỹ jꞌaa etsë, sahõnh hẽ bë bahä̃nh ỹ bahajaa kyy wób me ỹ maherꞌoot do hyb nꞌaa."

19 Ti hadoo né hẽ, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do mahang, hã ỹỹ, tawꞌããts hẽ ji ma poo oow pé kyyh ji maa napäh do ỹ herꞌood bä ỹ ma metëëk bä, 10 miw kyyh ji maa nanapäh do mahä̃nh.

"

20 Wakãn haa, karepé hꞌyy gatemah do bë hado manä Pꞌop Hagä Do Sahee ji hã hanoo do hã. Tawꞌããts hẽ wahꞌëë hꞌyyb hadoo bëëh, ta ti hã. Tawꞌããts hẽ nesaa do hã bë hꞌyy gatemah karapee tꞌaah hꞌyy gatamah do hadoo."

21 Hahỹỹ da Pꞌop Hagä Do kyy kerih do hã:

“Ji nahapäh do kyy me,
ta sꞌee hẽnh naa do sa kyy me, ỹ maherꞌoot da karapé haa.
Ti hadoo né hẽ da, dooh da raky dahé bä ỹỹh”, Isajas 28.11-12
näng mä Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do kyyh.

"

22 Ti hyb nꞌaa kä, kyy wób me kaherꞌoot doo, Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh do metëë nꞌaa, ta hã hꞌyy kaꞌeeh do metëë nꞌaa nado. Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa ji herꞌoot doo, Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do metëë nꞌaa tii, ta hã hꞌyy kanaꞌeeh do metëë nꞌaa nado."

23 Séd hã Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do rakata bä kä, kyy wób me sahõnh hẽ rerꞌood bä paawä, ti ta seeh, nahapäh doo, Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh do na-ããj hẽ tajëë suun bä tii bä, sahõnh hẽ bë meraa bong hadoo tedꞌoo da."

24 Jesus hã hꞌyy kanaꞌeeh doo, nahapäh do na-ããj tajëë suun bä Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa sahõnh hẽ rerꞌood nuuj jé, kametä däk tii bä ta hã nesaa do ta hꞌyyb tym gó hanäng doo. Ky nꞌaa kety däk tii bä sahõnh hẽ bë herꞌoot do hyb nꞌaa."

25 Kametä däk tii bä sahõnh hẽ ta hꞌyyb tym gó tahyb nꞌaa newëë do pooj jé ji nahapäh doo. Ta taron nu paa me tabahyy häng da, Pꞌop Hagä Do tajꞌaa etsë hyb nꞌaa. “Pꞌop Hagä Do awät né hẽ bë mahang”, näng da.

"

26 Wakãn haa, tawꞌããts hẽ hahỹỹ da bë badꞌoo bë kahetꞌaa bä: Ta see Pꞌop Hagä Do hã tama ejäm, ta see ma metëëk Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa, ta see herꞌoot Pꞌop Hagä Do ta hã tametëëh doo, ta see herꞌoot kyy wób me, ta see tabꞌëës kyy wób me kaherꞌoot do nyy dꞌ tahanäng péh. Tawꞌããts hẽ sahõnh hẽ ta tii dꞌ ji badꞌoo, sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do hꞌyyb gó Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa takahꞌũũm hyb nꞌaa."

27 Kyy wób me raherꞌood bä, jããm né hẽ pawóp hẽ, tamawoob hẽ ti herꞌoot. Tawꞌããts hẽ sét kenꞌyyh raberꞌoot. Tii bä, tawꞌããts hẽ ta see tabꞌëës nyy dꞌ tahanäng péh."

28 Tabadoo bä ta ky nꞌaa tabꞌëës doo, nyy dꞌ tahanäng pé ti tabꞌëës doo, tawꞌããts hẽ bag hẽnh tabasooh bë kahetꞌaa bä kyy wób me herꞌoot doo. Tawꞌããts hẽ ta mꞌaa hẽnh, ta tób hẽnh taberꞌoot Pꞌop Hagä Do sii.

"

29 Tawꞌããts hẽ pawóp hẽ, tamawoob hẽ raherꞌoot Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa. Tawꞌããts hẽ ta wób ramatakëë, ta ti taherꞌoot do baad tado bä."

30 Sa mahang hatꞌoonh do gado bä ta hꞌyyb tym gó Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa, tawꞌããts hẽ pooj jé herꞌoot do ky ym, ta ti hasooh do berꞌoot hyb nꞌaa kä."

31 Ta tii da sét kenꞌyyh bë baherꞌoot Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa, bë sahõnh hẽ bë ma kametëëk hyb nꞌaa, bë hꞌyyb hedo magyys hẽ hyb nꞌaa."

32 Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa rod rahajaa rahꞌyy kamedug bä, rahajaa ragadaa bä rabaherꞌoot hyb nꞌaa."

33 Dooh Pꞌop Hagä Do hanaa tado bä ta ti jé padꞌyyt hẽ kaherꞌoot doo, baad nahõm doo. Baad hadoo do ji hꞌyyb nꞌyym doo, ti ti Pꞌop Hagä Do hanaa.

Sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do jé padꞌyyt hẽ habong do rabahedꞌoo doo da,"

34 tawꞌããts hẽ ỹỹj dooh rerꞌood bä séd hã rakahetꞌaa bä. Tawꞌããts hẽ bag hẽnh rababꞌëëh. Dooh tawꞌããts hẽ tado bä rerꞌood bä ji kahetꞌaa bä. Tawꞌããts hẽ ỹỹj raky daheeh ajyy, Mosees ky nꞌaa jawꞌyyk do herꞌoot doo da."

35 Tanyy bä sa hã reaanh doo, tawꞌããts hẽ sa tób hẽnh sa patug hã rabeaanh, dooh tawꞌããts hẽ tado bä do hyb nꞌaa ji kahetꞌaa bä ỹỹj rerꞌood bä.

"

36 Bë hanaa bë edꞌoo gꞌeeh Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa hanäm doo? Jããm hẽ bë tii, ta ti gadoo do bë edꞌoo gꞌeeh?"

37 Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa rod ta hã pé tedꞌoo doo, Pꞌop Hagä Do Sahee hanaa gadoo do tedꞌoo doo, tawꞌããts hẽ tahꞌyy kadawꞌuuh Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do mejũũ do né hẽ ti ỹ erii wät doo."

38 Hahỹ manatakëë doo, dooh né hẽ ji hyb nꞌaa pꞌeed bä tii.

"

39 Ti hyb nꞌaa kä, wakãn haa, tawꞌããts hẽ Pꞌop Hagä Do ky nꞌaa bë herꞌoot do hã bë hꞌyyb padäg. Bë medug manä kyy wób me rerꞌood bä."

40 Ti hado né hẽ paawä, baad bë adoo ti ta tii, ta tyw nꞌaa näng bä.

"

15

1 Hỹỹ kä, wakãn haa, ỹ karẽn bë hyb nꞌaa esee Jesus Kristo ky nꞌaa hanäm do bë ỹ ma metꞌëëg wät do paah, bë gadoo do paah. Ta ti né hẽ bë hꞌyy kaꞌeeh do mejój nꞌaa."

2 Ta ti ky nꞌaa hanäm do edꞌëëp bë hꞌyyb tym Pꞌop Hagä Do wë, baad bë hyb nꞌaa matakä bä tii, bë neréd bä ỹ ma metëëk do ky nꞌaa. Tii dꞌ tanado bä, daap bë hꞌyy kaꞌeeh.

"

3 Jããm hẽ baad hadoo do ta ky nꞌaa ỹ gadoo do ti bë hã ỹ tabꞌëës doo. Hahỹ né hẽ tii: Kristo dajëp nesaa do ër moo bok do säm, Pꞌop Hagä Do kyy kerih do ta pooj jé taherꞌoot doo dꞌ né kä."

4 Ti mꞌ radakä jëng, ti mꞌ tamawoob däg kä ta ä̃ kä taganä wät pꞌaa hẽnh, pooj jé Pꞌop Hagä Do kyy kerih do herꞌoot doo da né kä."

5 Ti jawén mäh, Peed hã takasꞌee wäd kän. Ti jawén mäh, 12 hedoo do sa hã takasee ẽnh."

6 Ti bahä̃nh mäh, séd noo gó 500 ta ma matëg sa hã takasꞌee wäd kän. Hajõng sa wób edꞌëëp nä hahỹ ỹ berih bä. Hapꞌëëh do wób radejëb kän."

7 Ti mꞌ takasee Tsijaag hã, sahõnh hẽ tamejũũ do hedoo do sa hã na-ããj hẽ."

8 Tagadëëg ub takasꞌee kän hã ỹỹ, ỹ ajãn sꞌoo hadoo do hã."

9 Sa yd jé hadꞌos do ỹỹh, Jesus mejũũ do sa mahang. Dooh paawä ỹ ramaneëëj bä Jesus mejũũ doo, Pꞌop Hagä Do karapee ỹ rejãã do paa hyb nꞌaa."

10 Ti hadoo né hẽ, ta mejũũ do see da hẽ ỹ wén hado däk, Pꞌop Hagä Do ky enyym do hyb nꞌaa hã ỹỹ. Daap hyb nꞌaa nado ta ti hã ỹ taky enyym doo. Dooh. Ta wób moo bok do bahä̃nh ỹ moo wäd wät. Ti hadoo né hẽ, dooh ỹ tado bä ti moo wät doo. Hã ỹ Pꞌop Hagä Do ky enyym do hanaa tii."

11 Hỹỹ kä ỹ tado bä bë hã maherꞌood wät doo, ta wób rado bä, ti né hẽ ti ta ky nꞌaa ãã herꞌoot doo. Ti ky nꞌaa né hẽ ti bë ky dahé bong doo.

"

12 Kristo ganä wät ãã herꞌood bä, hꞌëëd hyb nꞌaa dooh ji ganä bä dejëp do mahang bë wób sa kyyh?"

13 Te hub tado bä ta ti bë wób herꞌoot doo, ji gananä bä paawä, Kristo na-ããj hẽ paawä dooh paawä taganä wäd bä tii bä."

14 Kristo gananä wäd bä paawä, daap paawä tii bä ãã maherꞌood hõm do ta ky nꞌaa. Daap hẽ na-ããj hẽ paawä bë hꞌyy kaꞌeeh doo."

15 Kristo gananä wäd bä paawä, noo kanesa do paawä ãã tii bä, Kristo ganä wät Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä ãã ma metëëk do hyb nꞌaa. Dejëp do ganenä bä paawä, dooh Kristo ganä wäd Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä paawä."

16 Dejëp do ganenä bä, dooh paawä Kristo ganä wäd bä."

17 Kristo gananä wäd bä paawä, daap hẽ paawä bë hꞌyy kae däk ta hã. Ti tahado bä paawä, dooh na-ããj hẽ takawug bä nesaa do bë hꞌyyb tym gó hanäng do paah."

18 Te hub tado bä paawä ta tii, gawatsig hõm paawä Kristo hã hꞌyy kaꞌeeh do sa makũũh."

19 Jããm hẽ da hẽ, badäk hahỹỹ hã ji bawät nä bä Kristo hanaa ji gahëën bä, tii bä tawꞌããts hẽ paawä takꞌëp, sahõnh hẽ mahä̃nh, ër ratꞌyyd mehĩĩn paawä.

"

20 Tii dꞌ nado. Kristo ganä wät né hẽ dejëp do mahang Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä. Pooj jé dejëp do mahang ganä wät do tii. Ta wób na-ããj hẽ genyyh do metëë nꞌaa tii."

21 Hahỹ hyb nꞌaa ỹ wén herꞌoot tii: Sét hẽ ajꞌyy ji dajëp do du na doo. Ti hadoo na-ããj hẽ sét hẽ ajꞌyy see ji ganyyh do dejëp do mahang du na doo."

22 Adãw hyb nꞌaa sahõnh hẽ ji dejëp. Ti hadoo ẽnh Kristo hyb nꞌaa kä sahõnh hẽ ragenyyh da."

23 Sahõnh hẽ genyyh do bahä̃nh, pooj jé ganä wät do Kristo. Ta jawén, Kristo kajaa bä kä, ta hã hꞌyy kaꞌeeh do ragenä boo kän da."

24 Tii bä kä, badäk hahỹ gawatsik do kaja kän. Kristo jꞌaa ketsë do jawén paa bä sahõnh hẽ mejũũ do ji nahapäh do sa hã, sahõnh hẽ bagꞌããs do ji nahapäh do sa hã, sahõnh hẽ hejój enäh do ji nahapäh do sa hã na-ããj hẽ, tii bä tabagꞌããs do Kristo bahaëëj kän da Pꞌop Hagä Do ta Yb hã kä."

25 Kristo bagꞌããs da sahõnh hẽ ta majĩĩ hã tajꞌaa ketsë bä kä."

26 Tagadëëg ub kä majĩĩ tagawatsꞌiik doo, dajëb."

27 Ta ti ỹ wén herꞌoot, hahỹỹ da Pꞌop Hagä Do kyy kerih do herꞌoot do hyb nꞌaa: “Sahõnh hẽ ta tsyym yt hã Pꞌop Hagä Do anꞌoo bä tabagꞌããs hyb nꞌaa.” Saaw-Mo 8.6 “Sahõnh hẽ tabagꞌããs” tabaherꞌoot bä, dooh Pꞌop Hagä Do ta Yb sii hẽ tado bä tii, ti né hẽ hanoo do hyb nꞌaa ta hã sahõnh hẽ tabagꞌããs doo."

28 Takajaa bä kä sahõnh hẽ Kristo bagꞌããs doo kä, ti noo gó kä, ta daaj hẽ ta Yb yd jé da tanu gadäg kän. Tii dꞌ tawén hadoo, ta Yb, sahõnh hẽ ta hã hanꞌoo däk doo, tabagꞌããs hyb nꞌaa, sahõnh hẽ bahä̃nh tabahado däk hyb nꞌaa kä, sahõnh hẽ tabagꞌããs hyb nꞌaa kä.

"

29 Hỹỹ kä, ji gananä bä paawä, nyy da rabadꞌoo da dejëp do hyb nꞌaa nu kemuun doo? Dejëp do ganenä bä paawä, hëd nꞌaa tii dꞌ rawén dꞌoo? Dooh ji hapëë bä ta tii dꞌ hedꞌoo doo. Dooh Paw-Ro metꞌëëg bä dejëp do hyb nꞌaa ji nu kemuun bä. Jããm né hẽ ti ky nꞌaa gó tabehꞌũũm ji ganä wät do ky nꞌaa."

30 Ji gananä bä paawä, dooh hyb nꞌaa pé hadꞌyyt hẽ ỹ ahoop doo. Ji ganä wät do hyb nꞌaa ỹ wén gadoo Jesus hyb nꞌaa ỹ ahoop doo."

31 Dajëb gó hadꞌyyt hẽ ỹ bawät takꞌëp ỹ rarejãã do hajꞌaa. Né hup ỹ né ta ti ỹ herꞌoot do bë wén hapäh, ỹ hꞌyy kasabꞌee do hyb nꞌaa bë hyb nꞌaa Kristo Jesus ër Wahë Nꞌaa hyb nꞌaa."

32 Hꞌëëd hyb nꞌaa ỹ kamety wät paa ajyy tabanasꞌaa hedoo do sa sii Epeso panang bä, jããm hẽ badäk hahỹỹ hã ji hawät do hã ỹ hꞌyyb däg bä paawä, ji gananä bä paawä? Ji gananä bä paawä, se hub né hẽ paawä hahỹỹ da sa ky hetëg: “Hamäh, ër awëëh, hamäh, ër eëg jati ër dejëb kän do hyb nꞌaa.” Ji hꞌyyb karẽn doo da né hẽ ji moo wät tahanäng pé ti sa ky hetëg doo. Ji gananä bä paawä, se hub né hẽ tii bä paawä raherꞌoot doo.

"

33 Bë anꞌoo manä bë rawadꞌii. “Nesaa do moo hebꞌooh do sii ji awäd bä, sa da hꞌyyb hadoo da ji, baad né paawä ji bawät pooj jé.”"

34 Tawꞌããts hẽ pꞌaa hẽnh bë hꞌyyb bë anꞌoo baad hadoo do hã. Bë moo boo manä wäd nesaa doo. Ta ti ỹ wén mejũũ, bë wób ranahapäh do hyb nꞌaa Pꞌop Hagä Do sa hꞌyyb gó. Bë nu mebyy bok hyb nꞌaa ỹ wén herꞌoot tii.

"

35 Hahỹỹ da apäh da ta wób rabeaanh: Nyy da dejëp do paa ragenä bok? Ny hadoo do sa hub?"

36 Baad nadoo do heaanh do tii! Joom tym ji ejoom doo, dooh taganä bä ta bóg nadajëb bä."

37 Tiriig tym, joom tym wób na-ããj hẽ ji ejoom bä, dooh ta gajewëë tado bä ji ejoom doo. Ta tym ub ti ji ejoom doo."

38 Pꞌop Hagä Do badꞌoo nyy dꞌ tabahadoo joom, tahꞌyyb däng doo da. Joom tym ta wób hedoo tawëë bä. Ta see hadoo ta seeh, ta see hadoo ta seeh."

39 Ti hadoo ẽnh ti anäng ta wób hedoo ta dab. Ta see hadoo ji dab, ta see hadoo harꞌëëng dab, ta see hadoo tawꞌëëd dab, ta see hadoo na-ããj hẽ tahꞌỹỹb dab."

40 Ta wób hedoo wë hã habong do bag. Ta wób hedoo badäk hahỹỹ hã habong doo. Ta see hadoo wë hã habong do sa hetsóh. Ta see hadoo badäk hahỹỹ hã habong do sa hetsóh."

41 Ta see bag hadoo papỹỹj, ta see bag hadoo kamarab, ta see bag hadoo sagõõh. Sagõõh wób ta wób hedoo ta matym.

"

42 Ti hadoo né da dejëp do mahang ji ganyyh do hã. Karejãã ji kamag ji dakä jëng doo. Taganyyh bä kä, kanarejã wäd."

43 Nasꞌaa ji kamag ji dakä jëng bä. Takꞌëp tabahetsooh taganyyh bä kä. Nahejooj its ji dakä jëng bä. Hejoonh taganyyh bä kä."

44 Dab näng ji kamag ji dakä jëng doo. Taganyyh bä kä, papuuj däg ji hub Pꞌop Hagä Do Sahee edꞌëëp doo. Ji hub dab näng do tanyy bä, tii bꞌ ti anäng na-ããj hẽ ji hub papuuj Pꞌop Hagä Do Sahee edꞌëëp doo."

45 Hahỹỹ da takerih doo gó: “Jããm pooj jé ajꞌyy, Adãw, hedëb gëët doo.” Genesis 2.7 Tagadëëg ub Adãw hedoo doo, Kristo, ji edëp do hanoo do Sahee hado däk tii."

46 Pooj jé dó tabanyy däk ji hub dab näng doo. Ta jawén ji hub papuuj, Pꞌop Hagä Do Sahee edꞌëëp doo."

47 Jããm pooj jé ajꞌyy, badäk hahỹỹ hã tsäng hanaa. Ajꞌyy ta jawén hana doo, Kristo, hỹ pong jé naa tii."

48 Badäk hahỹỹ hã habong doo, Adãw kꞌããts gó hana do hadoo ti sahõnh hẽ. Hỹ pong jé hana do hadoo da ër hub papuuj hỹ pong jé naa ër gadoo doo."

49 Da hẽ, badäk hahỹỹ hã ër babok nä bä, Adãw hadoo nä ëër. Ti hadoo né hẽ da, ti awät ti noo gó, hỹ pong jé hana do hadoo da ëër.

"

50 Hahỹ ti ỹ herꞌoot, wakãn haa: Dab näng doo, majyyw näng doo, dooh da tanu dëë bä Pꞌop Hagä Do bagꞌããs bä. Karejãã doo, dooh tagado bä nadajëp doo."

51 Bë hyb nꞌaa matakä da! Bë ỹ maherꞌoot ji nahapäh do hã: Dooh ër sahõnh hẽ ër dejëb bä. Jesus matëëh noo gó ta hã hꞌyy kaꞌeeh do ky nꞌaa ti taherꞌoot. Ti hadoo né hẽ, sahõnh hẽ ër da kawereem."

52 Nayyw hẽ ti ji kawareem doo, ji ty watsig wäd sii hẽ, tagadëëg ub torõm-bet häd näng do ky ganyyh bä kä. Torõm-bet ky ganä sii hẽ da sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do dejëp do paa ragenä boo kän da. Ta ti dooh radejëb boo bä kä. Ti ëër kä, ti noo gó hedëp nä doo, ër kawereem boo kän, hedëb hadꞌyyt do ër gadoo hyb nꞌaa kä."

53 Karehejãã do kawareem da kanarejãã do hã. Dejëp do kawareem da nadajëp do hã kä."

54 Ta ti bawät bä kä, karehejãã do kawareem bä kä kanarejãã do hã, dejëp do rakawareem bä kä nadajëp do hã kä, tii bä kä hahỹ kerih do ky däng do paa kä kaja kän:

“Dajëb gawatsig kän.
Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do jꞌaa ketsëë kän ta hã.” Isajas 25.8
"

55

“Dajëb, ny majꞌaa ketsë doo?
Dajëb, ny a hejój ji mamarahejãã doo?” Osejas 13.14

"

56 Nesaa do ji moo wät doo, ji hyb nꞌaa newëë doo, ti né hẽ dajëb mahỹỹj. Ky nꞌaa jawꞌyyk doo, nesaa do ji moo wät do hejój."

57 Pꞌop Hagä Do hã ër jꞌaa etsë. Ti né hẽ hanoo ër jꞌaa ketsë doo, Jesus Kristo ër Wahë Nꞌaa hyb nꞌaa.

"

58 Ti hyb nꞌaa kä, wakãn haa ỹ kamahä̃n doo, tawꞌããts hẽ bë hꞌyy kahejój. Bë anꞌoo manä bë tahewaat do hã, bë hꞌyy ganejë hõm hyb nꞌaa. Tawꞌããts hẽ bë moo boo hadꞌyyt hẽ Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do wë sahõnh hẽ bë wë hanäng doo me, daap hẽ nado ti Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do wë bë moo bok doo, bë bahapäh do hyb nꞌaa.

"

16

1 Hỹỹ kä, Pꞌop Hagä Do karapee Judah häj nꞌaa bä habong do ji masa do dajẽẽr nꞌaa ky nꞌaa bë ỹ ma erih. Tawꞌããts hẽ Garata häd näng do häj nꞌaa hẽnh habong do Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do ỹ mejũũ doo da, bë na-ããj hẽ tii dꞌ bë badꞌoo."

2 Tawꞌããts hẽ sét metꞌuuh hã kenꞌyyh bë betyn hõm tsyt hẽ bë dajẽẽr uuh bë gadoo do pénh. Hajõng tado bä bë gadoo doo, hajõng do ta uuh bë betyn hõm tsyt hẽ. Kanahën dꞌos hẽ tado bä, dooh denaa hẽ. Tawꞌããts hẽ bë ata ỹ kajaa do pooj jé."

3 Tii bä, ỹ kajaa bä kä, ỹ erih do ỹ mejũũ da ajyy ta ti dajẽẽr Jerusarẽnh hẽnh ratajooh do bë asëëw hõm do sa sii, baad tꞌĩĩ hẽnh ragadoo hyb nꞌaa."

4 Tawꞌããts hẽ tado bä, ỹ na-ããj hẽ ỹ ahõm. Ỹ dꞌ rahadaa hõm tii bä.

"

5 Ỹ hꞌyyb däng Masedonija häj nꞌaa ỹ jatsëk. Tꞌĩĩ hẽnh ỹ bewäd nä do jawén paa bä, bë wë ỹ bahõm kän bë ỹ bahegꞌããs hyb nꞌaa."

6 Badawëët apäh da ỹ bawät bë pa. Tꞌĩĩ hẽnh hyb nꞌaa hadoo da tarabꞌëër ỹ tabꞌëës. Tii bä ỹ bë masa da ỹ bahõm hẽnh."

7 Dooh ỹ karẽn bä ỹ hꞌyy kajóh gó bë wë ỹ begꞌããs doo, ti hyb nꞌaa nayyw hẽ ỹ wén nahõm nä bë wë. Ỹ karẽn paawä badawëët ỹ bawät bë pa, Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do karẽn bä tii."

8 Ti nuuj jé ỹ baym da babä Epeso panang bä, jäm Pẽn-Tekos häd näng do kajaa bä kä."

9 Tyw nꞌaa näng babä hã ỹỹ, baad Jesus ky nꞌaa ỹ beherꞌoot hyb nꞌaa, hajõk né paawä ỹ raganenꞌaak.

"

10 Tsimoot kajaa bä bë wë, tawꞌããts hẽ baad bë gadoo bë mahang, baad tabahadoo hyb nꞌaa ta hã. Tii dꞌ ỹ wén etsẽẽ bë hã, ỹ moo wät doo da Tsimoot moo wät na-ããj hẽ Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do wë."

11 Bë anꞌoo manä bë wób raty nꞌaa gesyyg Tsimoot hã. Tawꞌããts hẽ hanäm doo gó bë kedëë hõm, wë ỹ tababaaj hõm hyb nꞌaa. Ër wakããn wób Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa sii takajaa ỹ gada.

"

12 Ër wakããn Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do Aporos häd näng do hã kä. Takꞌëp ỹ betsẽẽ ta hã, tabahõm hyb nꞌaa ër wakããn sa sii bë rabahehëën bä. Dooh mꞌ takarẽn nä bä tahõm bä. Baad tahaja bä mꞌ tabahõm.

"

13 Tawꞌããts hẽ baad bë kanäh. Tawꞌããts hẽ baad hadꞌyyt hẽ bë hꞌyy kae. Bë hꞌyyb eỹỹm manäh. Bë hꞌyy kahejój."

14 Tawꞌããts hẽ kamahä̃n gó bë moo bok sahõnh hẽ bë moo bok doo.

"

15 Bë hapäh, Es-Tepanas ta tób yt hã hajꞌeenh do sii hẽ jããm hẽ pooj jé ti Akaja häj nꞌaa bä Jesus hã rahꞌyy kae padëëk doo. Bë hapäh nyy da ramasaa hadꞌyyt hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa hã. Takꞌëp ỹ betsẽẽ bë hã, wakãn haa,"

16 bë ky dahé ta ti hedoo doo. Bë ky dahé na-ããj hẽ ta wób ta ti hedoo do sa sii Jesus ky nꞌaa hã moo bꞌook doo."

17 Ỹ hꞌyy gadajang ajyy Es-Tepanas, Por-Tunat, Akajo häd enäh do bë wë naa wë ỹ rakajaa bä kä, bë jawén buuj, hã ỹ ramasa do hyb nꞌaa."

18 Baad ỹ rahꞌyyb enꞌyym, bë rahꞌyyb enꞌyym doo da. Tawꞌããts hẽ bë wehꞌëëh ta ti hedoo doo.

"

19 Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do Asija häj nꞌaa bä habong do bë mꞌ rahyb nꞌaa esee. Akira, ta ỹỹm Pisiir häd näng do daheeh, bë nemuun séd hã hꞌyyb hedoo do Jesus Kristo hã, takꞌëp mä bë rahyb nꞌaa esee. Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do sa tób bä kahetꞌaa doo, ti na-ããj hẽ bë mꞌ rahyb nꞌaa esee tii da."

20 Sahõnh hẽ Jesus hã hꞌyy kaꞌeeh do babä habong do bë mꞌ raky nꞌaa edëng. Baad bë kedëë bë da hadoo do hã.

"

21 Ỹ Paw-Ro, moh ỹỹ me ti hỹ ỹ berii kän: Paw-Ro bawät noo gó dooh sa daaj hẽ rerii bä, rahaja né paawä rerii bä. Sa masa nꞌaa rerih sa ma matëg esok doo. Paw-Ro esok do teri nꞌaa erii kän. Tagadëëg ub kä, tabahajaa bä kä, Paw-Ro gadoo terih do nahëëh, ta daaj hẽ taberih hyb nꞌaa tahyb nꞌaa esee do ky nꞌaa. Ta tii hã rabahapäh, Paw-Ro kyyh né hẽ sahõnh hẽ ta tii hã kerii däk doo. Paw-Ro mo hajꞌaa né hẽ rabahapäh. Bë ỹ hyb nꞌaa esee.

"

22 Ky nꞌaa kawasꞌee däk da Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Do kamanahä̃n doo. Bꞌëëp matëh Takꞌëp Hyb Nꞌaa Jawyk Doo!

"

23 Ỹ karẽn, Jesus, ër wahë nꞌaa ky enyym bë hã.

"

24 Ỹ kamahä̃n bë sahõnh hẽ nemon ỹỹ séd hã hꞌyyb hedoo do Kristo Jesus hã. Jããm hẽ kä.

"